Potvynių grėsmė Klaipėdai ateityje didės

„Prieš trejus metus perdavus “Klaipėdos vandeniui„ visą miesto lietaus nuotekų sistemą, net nėra aišku, kokios būsenos yra apie 50 procentų vamzdynų“, - pažymi A. Vaitkus.

Anot jo, dalis lietaus nuotekų sistemos yra sulūžusi, dalies pajėgumai, vamzdžių diametrai neatitinka šiandieninės situacijos.

„Hidrodinaminiai bandymai, kuriuos daro “Klaipėdos vanduo„, labai aiškiai parodo situaciją“, - sako A. Vaitkus.

Anot jo, blogiausia situacija yra po geležinkelio viaduku Herkaus Manto gatvėje, taip pat pietinėje miesto dalyje - Mogiliovo, Statybininkų, Debreceno gatvėse.

Todėl „Klaipėdos vanduo“ jau yra numatęs investicijas tiesti naujus vamzdynus, plėsti esamų trasų diametrus.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas, sako kad jau yra parengtas planas probleminėse vietose padidinti tinklų pralaidumą, įrengti papildomas groteles.

„Probleminėje vietoje Mogiliovo gatvėje darbai jau yra suplanuoti. Planuojame pradėti dar šiemet ir pabaigti kitais metas“, - gerų žinių turi B. Jonikas.

Jis sako, kad ateityje tokių spontaniškų liūčių tikimybė tik didės, todėl tiek miestiečiai, tiek visos atsakingos institucijos turi tam atsakingai ruoštis.

Taip pat pastebima, kas skirtingais metų laikais situacijai įtakos turi papildomos priežastys. Rudenį nuotekų sistemos groteles užkemša nukritę lapai, o pavasarį tai padaro nupjauta žolė ir medžių žiedai.

Kalta žolė?

A. Vaitkus pažymi, kad ne vien didėjantis betono dangų skaičius mieste didina potvynių pasekmes.

„Po darbų, kiek po 20 val., apvažiavau miestą, patikrinau ir, deja, bet tenka konstatuoti, kad vanduo negalėjo susigerti, nes lietaus grotelės užneštos nupjauta žole. Teks dar kartą pasikalbėti su rangovais - nupjauta žolė privalo būti sugrėbta, o nepalikta džiūti! To rezultatas - šio vakaro paskendusios gatvės!“ - dar antradienio vakarą įrašu socialiniame tinkle reagavo Klaipėdos meras.

Anot mero, Klaipėdos viešas erdves šienauja bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ ir „Ecoservice“.

„Ecoservice“ Klaipėdos regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovas Giedrius Mikutis teigia, kad  „Ecoservice“ pietinėje Klaipėdos dalyje teikia sanitarines paslaugas: vykdo atliekų surinkimą viešosiose erdvėse (parkuose, skveruose), valo šaligatvius. Kaip numatyta sutartyje, bendrovės darbuotojai, pastebėję, jog nuotekų surinkimo groteles kelkraščiuose užkimšo nupjauta žolė, jas nuvalo – šie darbai atliekami prieš ar pasibaigus liūčiai.

Atkreipiame jūsų dėmesį, jog bendrovė „Ecoservice“, priešingai nei teigiama, šienavimo darbų Klaipėdoje neatlieka", - sako G. Mikutis.

Anot jo, Centrinėje Klaipėdos dalyje bendrovė šiltuoju metų laiku laisto gatves, nepagrindinės miesto gatvės šluojamos vakuumine gatvės šlavimo mašina.

Tačiau didelė dalis teritorijų yra prižiūrima daugiabučių namų administratorių.

Daugiau nei penkias dešimtis namų vienijančios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laukininkų namai“ atstovė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką įpareigojimo surinkti nupjautą žolę nėra.

Ji tikina sunkiai įsivaizduojanti, kaip tokį reikalavimą reiktų įgyvendinti. Be to, tai papildomai kainuotų ir tektų gyventojams didinti teritorijos tvarkymo mokesčius.

„Daugiabučių teritorijas prižiūrintys darbuotojai visada nuvalo šaligatvius, nuotekų groteles, kiemuose problemų neturime. Tačiau patvinsta vis tos pačios vietos - Mogiliovo gatvė, Laukininkų gatvė pradžia“, - pašnekovė leidžia suprasti, kad ne žolė kalta dėl potvynių.

Būkime pilietiški

Visgi reikia pripažinti, kad neįmanoma įrengti tokios infrastruktūros, kuri sugebėtų susidoroti su retai, bet pasitaikančiais ekstremaliais gamtos reiškiniais.

Klaipėdos meras A. Vaitkus ragina ir pačius klaipėdiečius ne vien fiksuoti socialiniuose tinkluose, kaip skęsta miesto gatvės, tačiau ir patiems reaguoti į susidarančias situacijas.

„Jei užsikimšo kokios grotelės, tai nėra labai sunku išvalyti, tai būtų pilietiškas veiksmas“, - apeliuoja į pilietiškumą A. Vaitkus.

Anot mero, gamta šėlsta beveik visoje Lietuvoje. Net sinoptikai negali prognozuoti, kada ir kur vėl kils kruša ir stiprus lietus, tad turime būti atsargūs ir saugoti turtą.

Viena klaipėdietė, stebėdama, kad užtvinus gatvėms nukentėjo ir klaipėdiečių turtas, automobiliai, siūlė, kad, esant tokioms situacijoms, galbūt reikėtų bent įspėjamaisiais užrašais ar ženklais pažymėti vietas, kur gatvės gali patvinti?

„Į tai turėtų atsakyti specialistai. Reikia nagrinėti teisės aktus“, - į tokį siūlymą ekspromtu reagavo A. Vaitkus.