Privalomas matematikos egzaminas kybo ant plauko

Panašu, kad ši idėja jau įgauna kontūrus - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) komentare „Vakarų ekspresui“ teigia, kad šiuo metu intensyviai vyksta diskusijos su švietimo bendruomene ir konsultuojamasi su visuomene. Svarstoma, kad matematikos egzaminas neturėtų tapti kliūtimi tiems, kurie renkasi humanitarinio profilio specialybes aukštosiose mokyklose.

Liko „ant ledo“

Klaipėdietis Jokūbas, kaip pats sako, pateko į švietimo reformos mėsmalę ir nutarė nestoti į aukštąją mokyklą tik todėl, kad matematikos egzaminas siekiantiems aukštojo mokslo tapo privalomas prieš dvejus metus.

„Kai pradėjau mokytis gimnazijos 9 klasėje, žinojome, kad matematikos nebus privalomų egzaminų sąraše. Esu labiau humanitaras, pasirinkau mokytis matematiką B lygiu, nes buvau tikras, kad to egzamino neprireiks. 

Paskutinėje klasėje sužinojome, kad viskas keičiasi ir su mano žiniomis kažin ar pavyks išlaikyti tą egzaminą, tai pasukau kitu keliu - mokausi profesinėje mokykloje. Jei ne privalomas matematikos egzaminas, būčiau studijavęs kalbas arba kažką, kam tikrai nereikės matematikos teorijų“, - „Vakarų ekspresui“ atviravo jaunuolis.

Anot jo, trečdalis klasės draugų taip pat pasuko į profesines mokyklas, nors iki permainų klasės draugai būtų rinkęsi studijas aukštosiose mokyklose.

Žinia, kad be matematikos nebus galima stoti net į humanitarinio profilio specialybes, pagadino ne vieno jauno žmogaus gyvenimą, tačiau apie tai, kad galbūt reikėtų keisti antrus metus galiojančią tvarką, buvo prabilta tik tuomet, kai privalomą matematikos egzaminą ištiko „kolapsas“ - egzamino išlaikymo rodikliai prastėja, jų metu skelbiamos užduotys, kurių nebuvo mokymo programoje, ir pan.

Prabilo po egzaminų

„Mano nuomone, matematikos egzaminas tikrai neturėtų būti privalomas tiems jauniems žmonėms, kurie nori studijuoti humanitarines ir kitas specialybes, kur galbūt to nereikėtų“, - taip dar rugpjūčio mėnesį spaudos konferencijoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė.

Ji pripažino, kad dėl privalomo matematikos egzamino sulaukianti daug skundų. Skundžiasi mokiniai, tėvai ir pati švietimo bendruomenė.

Ministrė pripažino ir tai, kad mokyklos turi didelę pedagogų trūkumo problemą, kuri gali būti tiesiogiai susijusi su privalomuoju matematikos egzaminu.

„Jei jauni žmonės nori rinktis pedagogo profesiją ir rinktis vokiečių, anglų kalbų ar kitas humanitarines specialybes, tai keliame klausimą, ar yra privalomas matematikos egzaminas“, - žiniasklaidai kalbėjo ministrė.

Kitąmet leis perlaikyti

Kaip ŠMSM ketina keisti privalomų egzaminų stojant į aukštąsias mokyklas tvarką ir sąrašą - netrukus turėtų paaiškėti.

„Pradėtos diskusijos dėl matematikos egzamino privalomumo stojant į aukštąsias mokyklas, tačiau sprendimai nepriimti. Jie atsiras tik atsakingai viską pasvėrus, po diskusijų, konsultacijų su švietimo bendruomene, visuomene, išgirdus visas puses. Svarstome kitais metais leisti abiturientams, kurie neišlaikys matematikos valstybinio brandos egzamino, perlaikyti šį egzaminą tais pačiais metais pakartotinės egzaminų sesijos metu“, - „Vakarų ekspresui“ teigia ŠMSM.

Moksleivių sąjunga vardija problemas

Ką apie privalomą matematikos egzaminą stojant į aukštąsias mokyklas mano patys moksleiviai, „Vakarų ekspresas“ paklausė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS).

Pats matematikos valstybinio brandos egzamino principas nėra ydingas - jis gali skatinti atsakomybę bei motyvaciją sistemingai mokytis, teigia LMS. Tačiau, vertinant privalomo matematikos egzamino įgyvendinimą, mokiniams kyla daug pagrįstų abejonių dėl realių galimybių tinkamai jam pasirengti.

Yra pastebėta, kad suteikiamos skirtingos sąlygos pasiruošti egzaminui. Lietuvoje, ypač regionuose, vis dar jaučiamas matematikos mokytojų trūkumas, todėl kai kurių mokyklų mokiniai gauna mažiau pamokų, o kartais per metus keičiasi net keli mokytojai. 

Dėl šių priežasčių mokymo kokybė šalyje nėra vienoda - vienose mokyklose mokiniai turi galimybę mokytis su patyrusiais pedagogais ir naudotis papildomomis mokymo priemonėmis, kitose - susiduria su priemonių ir specialistų stygiumi. Tokios sąlygos, anot LMS, lemia, kad valstybinio brandos egzamino rezultatai ne visada atspindi tikruosius mokinių gebėjimus ar pastangas.

Būtinas ne visiems

Komentuodama susidariusią situaciją LMS pastebi, kad nuo šių metų įgyvendinama nauja matematikos programa, tačiau ji dar nėra iki galo įsisavinta tiek mokinių, tiek mokytojų. Dalis turinio ir vertinimo kriterijų pasikeitė, bet laiko pasirengti naujiems standartams - per mažai. Tai kelia papildomą stresą abiturientams, kurie nežino, ar jų pasirengimas atitinka egzamino lygį.

ŠMSM svarsto kitais metais leisti abiturientams, kurie neišlaikys matematikos valstybinio brandos egzamino, perlaikyti jį tais pačiais metais pakartotinės egzaminų sesijos metu.

„Nors bazinis matematinis raštingumas yra svarbus ir reikalingas visiems, dalis studijų programų, ypač humanitarinės ir menų sritys, nereikalauja aukšto lygio matematinių žinių. Dėl šios priežasties privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas gali dirbtinai apriboti kūrybingų ar humanitarinio profilio jaunuolių galimybes siekti aukštojo mokslo ir pasirinkti jų gebėjimus bei interesus atitinkančią studijų kryptį“, - poziciją dėsto LMS.

Problema - ne nesimokymas

„Pats egzamino tikslas - patikrinti bazinius loginio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius yra teisingas. Tačiau dabartinės įgyvendinimo sąlygos to neužtikrina: vietoje gebėjimų matavimo egzaminas dažnai tampa kliūtimi, ypač tiems, kurie neturėjo kokybiško pasiruošimo. Tad problema slypi ne egzamine, o jo taikymo aplinkybėse ir sistemoje, kuri dar nėra pasirengusi jį įgyvendinti atsižvelgiant į visų mokinių poreikius“, - įžvalgomis dalijasi šalies moksleiviams atstovaujanti sąjunga.

Dauguma moksleivių mano, kad matematikos egzaminas savaime nėra ydingas, tačiau dabartinis jo taikymas kelia abejonių dėl socialinio teisingumo ir ugdymo kokybės, nes ne visi mokiniai turi vienodas galimybes tinkamai jam pasiruošti.

Ruošia peticiją

Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė kartu su edukacinių technologijų asociacija „EdTech Lithuania“ ruošia peticiją ir buria bendraminčių ratą, su kuriais ketina kreiptis į ŠMSM.

„Prašysime palikti matematikos egzaminą privalomu ir nenuleisti kartelės. Nes tai neišspręs problemos. Tikslas - kad visi moksleiviai baigę mokyklą būtų įgiję bazines matematikos žinias. Įvairūs tyrimai rodo, kad matematikos žinios prisideda prie aukštesnių pajamų, lavina inovacijų kompetencijas, kurios yra labai reikalingos šiuolaikiniame pasaulyje“, - teigia L. Masiliauskaitė.

Tačiau, anot jos, taip mokyti matematiką ir organizuoti egzaminus, kaip yra dabar - neturėtų būti.

„Reikia susitvarkyti su elementariais vadybiniais dalykais. Pradėkime jau nuo to, kad į egzaminą atėjęs vaikas turėtų į jį patekti, kad egzamino viduryje nebūtų keičiamos užduotys. Nėra kokybiško mokymo, nėra priemonių, trūksta mokytojų. 

Yra mokyklų, kuriose rezultatai puikūs - kodėl negalime imti iš jų pavyzdžio ir diegti tai švietime? Gyvename sistemoje, kuri yra orientuota į egzaminus. Paskata keistis sistemai atsiranda tik tada, kai yra įvedamas kažkoks egzaminas. Deja, kad ir kaip tai būtų neteisinga, šiandien negalime imtis kardinalių sprendimų“, - mano L. Masiliauskaitė.