Profesinės mokyklos išgyvena renesansą

Klaipėdos profesinių mokyklų vadovai džiaugiasi, kad kasmet sulaukia ir vis daugiau suaugusiųjų, siekiančių įgyti naują profesiją. Į šias mokyklas ateina mokytis verslus jau sukūrę, tačiau žinių pritrūkę mokiniai, o į kai kurias specialybes, kurios itin paklausios, vienai uostamiesčio profesinei mokyklai net tenka daryti atranką.

Įdarbina besimokant

Klaipėdos mieste veikia kelios profesinio mokymo įstaigos, kurios vykdo skirtingas, nedubliuotas profesinio mokymo programas. Jauni žmonės, pageidaujantys įgyti norimą profesiją, renkasi ne mokyklą, o studijų kryptį.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre galima rinktis sveikatos, transporto, statybos sritis ir dalį paslaugų srities profesijų.

„Jau kurį laiką matome, kad mūsų centre populiariausiomis išlieka sveikatos srities specialybės. Teikiantieji paraiškas mokytis renkasi masažuotojo, paramediko, slaugytojo padėjėjo profesijas. 

Šios profesijos yra labai reikalingos. Žinome, kad šių specialybių besimokančius darbdaviai dar jiems mokslų nebaigus jau priima dirbti pameistrystės principu. 

Profesijų atstovų, kuriuos išvardinau, trūkumas yra didelis ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje“, - įžvalgomis dalijosi šio mokymo centro direktorė Dalia Martiškauskienė.

Poreikis yra, algos geros

Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre taip pat ruošiami motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojai. Norintieji įgyti šią profesiją į mokymo centrą gali paraiškas teikti ir vasarą, ir žiemos metu.

Pasak D. Martišauskienės, šios mokymo programos kasmet surenka pilnas grupes.

„Klaipėda turi uostą, yra daug logistikos, tad ir pervežėjų reikia nuolat. Be to, vilkikų vairuotojai gauna gerus atlyginimus, dėl šių priežasčių norinčiųjų mokytis yra tikrai daug“, - pastebėjo D. Martišauskienė.

Profesinio mokymo centre įrengtas modernus, sektorinis statybų praktinio mokymo centras, kuriame amato mokosi baldžiai ir apdailininkai. D. Martišauskienė sako, kad šias specialybes profesinio rengimo centre įgiję mokiniai yra tiesiog graibstomi verslininkų, nes moka dirbti su pačiomis naujausiomis technologijomis ir pažangiausia įranga.

Nebenori dirbti sunkiai

E. Galvanausko profesinio mokymo centre galima mokytis ir kelininko profesijos, tačiau ši mokymo programa prarado populiarumą, kasmet mažėja stojančiųjų.

D. Martišauskienė spėja, kad to priežastis paprasta - jaunimas tiesiog nebenori sunkiai dirbti, nors kelininkų darbo užmokestis siekia 2000 ir daugiau eurų į rankas. Ta pati situacija ir su žemės ūkio darbuotojais - Kretingos filiale į šią specialybę stojančiųjų nėra.

„Kelininko darbas nepatrauklus, nes sunkus, ilgos darbo valandos, darbas lauke bet kokiu oru, o štai šiemet pradėjome ruošti maketuotojus ir ši mokymo programa iškart tapo populiari. 

Sulaukėme labai daug stojančiųjų, nes maketuotojų darbo rinkoje tikrai trūksta, darbas švarus, ofisinis, jaunimui patrauklus“, - sako pokalbininkė.

Ateina su aukštojo mokslo diplomais

Klaipėdos turizmo mokyklos Verslo ir administravimo skyriaus vedėja Virginija Vaitiekienė „Vakarų ekspresui“ teigė pastebėjusi, kad į profesinę mokyklą vis dažniau ateina aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės.

„Populiariausia mūsų profesija - virėjas. Kasmet surenkame grupes ir į barmenų, padavėjų mokymo programą, o pastaruoju metu į viršų šovė apskaitininko specialybė. 

Labai daug žmonių kuria verslus, jie tiesiog apskaičiuoja, kad samdyti buhalterį per brangu, ypač, jei įmonė nedidelė. Tai tiesiog nutaria mokytis patys. 

Pagal šią programą pas mus mokosi daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, kurie keičia profesiją. Ateina mokytis labai rimtai nusiteikę, nepraleidžia paskaitų. Buhalteriams nekyla jokių problemų ir įsidarbinant, jie visada reikalingi“, - nuomone ir įžvalgomis dalijosi V. Vaitiekienė.

Anot jos, mokykla gana dažnai sulaukia ir tokių mokinių, kurie jau turi įgiję kelias kvalifikacijas ir nori dar daugiau, tad peršasi išvada, kad šiandien darbo rinkoje laimi tie, kurie sugeba kuo greičiau prisitaikyti prie jos poreikių.

Nesurenka pardavėjų ir kelionių organizatorių

Jau kurį laiką Klaipėdos turizmo mokykla nesurenka norinčiųjų mokytis kelionių pardavimo agentais ir pardavėjais grupių.

Pirmoji specialybė populiarumą prarado lietuviams pradėjus vis dažiau keliones organizuotis patiems, antroji - sumažėjus prekybos centrų reikalavimams, kuriuos kėlė pardavėjams. Pasak Klaipėdos turizmo mokyklos atstovės, prekybos centrai patys apmoko būsimus pardavėjus.

„Į pardavėjus nestoja, nes padaugėjo ir savitarnos kasų, ir prekybos centrai į šią poziciją priima bet ką - nėra jokių reikalavimų išsilavinimui. Kas atėjo - tas ir tinka. Todėl nusprendėme neberinkti žmonių į šią mokymo programą“, - sakė V. Vaitiekienė.

Niekas turizmo mokykloje jau nebenori mokytis ir duonos kepėjo amato, nors kepyklėlių visoje Lietuvoje - ant kiekvieno kampo.

„Tos kepyklėlės kepa gaminius pagal savo receptūras, turi savo įrangą, nebereikia maišyti tešlos ir raugo, o naujų duonos kepimo gamyklų neatsiranda. 

Mes stebime darbo rinką ir stengiamės išlaikyti tai, kuo esame stiprūs. Konkursų ir atrankų į formuojamas grupes dar nerengiame, bet kasmet džiaugiamės mokinių gausa“, - sakė Klaipėdos turizmo mokyklos Verslo ir administravimo skyriaus vedėja V. Vaitiekienė.

„Topuose“ - multimedijos techniko profesija

Klaipėdos technologijų mokymo centras (KTMC) pernai vasarą nesutalpino visų norinčiųjų mokytis multimedijos techniko specialybės.

„Atidžiai stebime ir analizuojame darbo rinkos pokyčius, bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba, domimės, kas yra patrauklu rinkoje, kokių darbuotojų labiausiai trūksta. 

Esame ne vienos asociacijos nariai ir tose bendrystėse taip pat matome, į kurią pusę mums judėti. Pavyzdžiui, multimedijos techniko specialybė nuo pat pirmųjų metų, kai tik pradėjome mokyti pagal šį modulį, buvo labai populiari ir tokia išliko. 

Vasarą į šią specialybę buvo sulaukta tiek paraiškų, kiek nesugebėjome patenkinti, teko daryti atranką. Šiemet pagal šią programą mokosi net 87 mokiniai“, - teigė KTMC direktorė Violeta Petrušienė.

Multimedijos techniko profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam multimedijos technikui parengti, kuris gebėtų savarankiškai kurti bei redaguoti dvimatės ir trimatės grafikos produktus, kurti ir redaguoti animaciją, montuoti bei redaguoti vaizdo ir garso produktus, kurti skaitmeninės komunikacijos kanalus ir publikuoti vaizdo bei garso produktus ir pan. Įgijęs šią specialybę žmogus gali dirbti televizijoje, renginių organizavimo srityje, gali ir pats sukurti sau darbo vietą.

Beje, KTMC vadovės teigimu, pilnamečiams šios specialybės galima išmokti talkinant Užimtumo tarnybai - užsiregistravus tarnyboje ir siekiant įgyti arba keisti kvalifikaciją, tarnyba siunčia multimedijos subtilybių mokytis į profesinę mokyklą, kur mokymo kursą galima pabaigti per trumpesnį laiką.

Šiandien darbo rinkoje reikalingi ne tie specialistai, kurie turi ypatingų, specifinių žinių tam tikroje srityje, bet tie, kurie moka labai greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Nebenori siūti

KTMC direktorė V. Petrušienė pažymėjo, kad šiandien darbo rinkoje reikalingi ne tie specialistai, kurie turi ypatingų, specifinių žinių tam tikroje srityje, bet tie, kurie moka labai greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

KTMC kasmet licencijuoja vis naujas mokymo programas, kurių neturi kiti profesinio rengimo mokymo centrai.

„Tikrai yra ką rinktis norintiems įgyti profesiją, - Klaipėdos regione patenkiname poreikius inžinerijos, gamybos, paslaugų, kompiuterijos, menų srityse. 

Tiesa, yra specialybių, kurios grupių nesurenka. Viena iš jų - siuvėjai / sukirpėjai. Ši specialybė reikalauja didelio atidumo ir kruopštumo, o dabartinė visuomenė orientuota į greitą rezultatą, nelabai jau svarbu ir drabužio kokybė. Deja, tenka tai konstatuoti“, - apgailestavo V. Petrušienė.

KTMC vadovė taip pat pastebėjo, kad tarp uostamiesčio profesinių mokyklų tvyro ir tam tikra konkurencija bei galima įžvelgti kai kurių plagijavimo momentų.

„Prieš kelerius metus Lietuvoje nuvilnijo profesinio mokymo tinklo pertvarka. Buvo siekiama, kad mokyklų programos tame pačiame mieste nesidubliuotų. Deja, kai kurie kolegos nesimoko, nestebi tendencijų, o tiesiog kopijuoja pažangios mokyklos modelį ir plagijuoja tas pačias programas. Taip neturėtų būti“, - pažymėjo KTMC direktorė V. Petrušienė.

© NYKSTA. Kai kurios anksčiau populiarios buvusios profesijos traukiasi į paribį. Profesinės mokyklos nesurenka siuvėjų, sukirpėjų, kelionių organizatorių, kelininkų, žemės ūkio darbuotojų grupių. Redakcijos archyvo nuotr.

Paklausiausios profesijos

Užimtumo tarnyba sausio mėnesį skelbė paklausiausių profesijų sąrašą. Jame - sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, sandėliavimo tarnautojai, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistai, parduotuvių pardavėjai, virėjai, kiemsargiai, aplinkos tvarkytojai ir pan. darbininkai, buhalteriai, socialiniai darbuotojai ir kt.

POŽIŪRIS. Daugėja jaunų žmonių, kurie renkasi ne aukštąjį mokslą, bet profesinę mokyklą, nes čia žinių įgyja per trumpesnį laiką ir imasi tų darbų, kurie gerai apmokami arba patys sau susikuria darbo vietą. Redakcijos archyvo nuotr.