Ar iš Lietuvos išvyko 10 000 ukrainiečių? Ką sako šalies Migracijos departamentas ir patys pabėgėliai

Troleibuso vairuotojas: „Tik keli žmonės išvyksta dėl asmeninių priežasčių“

Mūsų apklaustus ukrainiečius nustebino naujausi Migracijos departamento duomenys. Jie sako žinantys tik keletą atvejų, kai grįžtama į gimtąją šalį, ir tai daugiau dėl asmeninių priežasčių.

- Pažįstu tik vieną moterį, kuri neseniai persikėlė iš Vilniaus į Kijevą, - sako Leonidas, kuriam teko keisti profesiją ir jau daugiau nei dvejus metus Lietuvos sostinėje dirba troleibuso vairuotoju. - Tačiau tai yra išimtis, ir taip yra dėl to, kad ji sulaukė pensinio amžiaus. Dviejuose miesto troleibusų parkuose dirba apie 100 vairuotojų iš Ukrainos. Nepastebiu masinio išvykimo.

Kartu patvirtina, kad daugelis artimiausių pažįstamų norėtų grįžti namo, o nedidelė dalis tautiečių pasirengę likti Lietuvoje visam laikui.

- Mane tenkina atlyginimas plius minus, bet nepatinka klimatas: dažni lietūs, trumpas šviesus paros metas šaltuoju metų laiku, per mažai saulės žiemą, - vardija savo argumentus ukrainietis. - Be to, noriu grįžti prie kūrybinio darbo. Todėl atsiradus galimybei planuoju išvykti.

Šią privačią nuomonę patvirtina Lietuvos užimtumo tarnybos duomenys, kuri neseniai konstatavo, kad per pastaruosius metus dirbančių ukrainiečių skaičius šalyje pakito nežymiai. Dar daugiau, jis netgi padidėjo 1,7 tūkst.

Tatjana: „Neįsivaizduoju, kad iš Klaipėdos galėčiau grįžti į Charkovą“

Dauguma ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje yra moterys su vaikais. Dėl suprantamų priežasčių vyrų išvykimas iš kariaujančios šalies yra griežtai ribojamas. Tatjana iš Charkovo dabar gyvena Klaipėdoje:

- Ji su dukra išvyko pačioje karo pradžioje. Iš pradžių į Užkarpatės sritį (Ukraina), o paskui į Lietuvą. Klaipėdoje turiu pažįstamų, gyvename kartu su jais. Tai yra gera pagalba.

Anot jos, svarbiausias veiksnys, galintis priversti ją grįžti į Ukrainą, yra pajamų klausimas.

Didžiąją dalį savo pajamų ji išleidžia nuomai. Anksčiau Lietuvoje ji gaudavo kompensaciją, tačiau dabar sąlygos sugriežtintos ir gauti tokias išmokas beveik neįmanoma. „Dabar visi pažįstami, kurie kreipėsi dėl nuomos kompensacijos, gavo neigiamus atsakymus“, - sako „Novaja Gazeta“ pašnekovė. Baltia“.

- Tarkime, žmogus dirba gamykloje ir gauna 600 eurų. Didžiąją dalį pinigų - 300-350 eurų - išleidžia nuomai“, - sako ukrainietis. - Jei turite du vaikus, iš likusių pinigų išgyventi neįmanoma. Kai kurie žmonės iš tiesų grįžo namo, kur turi savo būstą, tačiau mano nuojauta rodo, kad kalbame apie 1-2 tūkst. žmonių, o ne apie 10 tūkst.

Ji sakė, kad kai kurie jos tautiečiai buvo priversti grįžti į okupuotas teritorijas Donecko ir Luhansko srityse, pažymėdama, kad pati šių žmonių nepažįsta. Tie, kurie gali tai padaryti, persikelia į Lenkiją ir net Ispaniją.

- Kadangi nenuomoju būsto, dirbu internetu vienoje Ukrainos įmonėje ir turiu lėšų rezervą, mano padėtis yra lengvesnė, - prisipažįsta Tatjana. - Galvojau grįžti į Charkovą. Su dukra net mėnesiui ten nuvykome, bet supratau, kad negalėčiau ten ištverti - bombardavimai nesiliauja, sunku ten būti psichologiškai. Visą laiką bijai. Todėl ir likome Lietuvoje. Siunčiau vaiką į Tarptautinę ukrainiečių mokyklą, kad padėtų jai socializuotis ir bendrauti su bendraamžiais, tačiau įvedus mokestį už šią ugdymo įstaigą, nusprendžiau ją perkelti į Klaipėdos progimnaziją.

Olga: „Prieš metus būčiau sakiusi, kad po karo planuojame grįžti namo“

Labiausiai užtikrintai jaučiasi šeimos, kuriose abu tėvai galėjo persikelti į Lietuvą. Jos turi daugiau ilgalaikių planų ir gyvenimo strategijos, susijusios su Baltijos šalimi.

- Mes su vyru turime aukštąjį išsilavinimą. Prieš visišką karą užėmėme inžinerines pareigas“, - sako Olga iš Dniepro, taip pat gyvenanti Klaipėdoje. - Tačiau turėjome prisitaikyti prie aplinkybių. Mano vyras greitai persikvalifikavo ir sėdo prie sunkvežimio vairo. Aš dirbu virtuvėje.

Pasak jos, vienas iš svarbių veiksnių, trukdančių susirasti kvalifikuotą darbą, yra kalbos barjeras. „Stengiamės išmokti šalies, kurioje esame, kalbą“, - pabrėžia ukrainietė.

- Žinoma, jei šeimoje dirba tik vienas žmogus, yra sunku“, - pripažįsta moteris. - Ukrainietės, nepakankamai mokančios kalbą, daugeliu atvejų gali tikėtis tik minimalaus darbo užmokesčio.

Lietuvą ji laiko labai patogia vieta savo šeimai, išvardydama tokius privalumus: draugiški žmonės, galimybė patekti į darbo rinką, vaikų mokymas rusų ir ukrainiečių kalbomis, geras klimatas, panašus mentalitetas, galimybė mokytis lietuvių kalbos.

- Esame čia tik metus, bet jau pamilome šią šalį ir esame labai dėkingi lietuviams už suteiktą prieglobstį“, - sako Olga. - Prieš metus būčiau sakiusi, kad po karo planuojame grįžti namo, bet dabar nesu tuo tokia tikra. Nepaisant nuomojamo būsto ir nedidelių pajamų, vertiname ramybę ir komfortą savo vaikams. Jei kalbėtume apie galimybę likti čia, manau, kad dauguma ukrainiečių mielai čia gyventų nuolat.

Viktorija: „Ukrainiečiai neskiriami į aukštos kvalifikacijos pareigas“

Tačiau ne tik gyvenimo Lietuvoje privalumai sulaiko ukrainiečius. Kai kurie mūsų pašnekovai minėjo sudėtingą situaciją, kurią vienaip ar kitaip lemia Rusijos agresija.

- Mes išvykome iš pasienio zonos, kuri dabar yra apšaudoma ir kurioje, sako, laukiama puolimo“, - sako Viktorija, kuri su vyru ir dvylikamete dukra gyvena Lietuvos pajūryje. - Ten vaikas dėl daugybės aliarmų negalėjo tinkamai lankyti mokyklos. O elektra atjungiama po 10 valandų per dieną ir ilgiau. Mes su vyru netekome darbo, nes įmonės visiškai arba iš dalies sustabdė savo veiklą.

Tuo pat metu, pasak jos, Ukrainoje padidėjo komunalinių paslaugų tarifai, nors valdžia žadėjo juos įšaldyti karo laikotarpiui. Moteris taip pat atkreipia dėmesį į aukštą korupcijos lygį ir mobilizacijos įstatymą, kuris „pažeidžia piliečių teises ir prieštarauja Konstitucijai“.

Viktorija su šeima į Lietuvą persikėlė 2024 m. vasarį. Jos vyras dirba, dukra mokosi. Ji pati mokosi lietuvių kalbos, kad vėliau galėtų susirasti darbą pagal specialybę.

Tarp privalumų ukrainietė pažymi saugumą, galimybę vaikams įgyti europietišką išsilavinimą, daugelio lietuvių rusų kalbos supratimą, sąlygas mokytis lietuvių kalbos.

- Gyvename iš vyro atlyginimo. Jo užtenka sumokėti nuomą, komunalinius mokesčius ir namų ūkio reikmėms: maistui, asmens higienos priemonėms ir pan. Su nenumatytomis išlaidomis jau šiek tiek sunku“, - prisipažįsta Viktorija.

Kalbėdama apie sunkumus, ji atkreipia dėmesį į kalbos barjerą, kuris turi įtakos darbo paieškoms.

- Ukrainiečiai nėra skiriami į aukštos kvalifikacijos pareigas. Jei esi pabėgėlis, gali dirbti indų plovėju, valytoju, mechaniku ar vairuotoju, nepaisant to, kad turi aukštąjį išsilavinimą ir didelę patirtį pagal specialybę, - akivaizdžiai apgailestauja „Novaja gazeta.baltija“ pašnekovė.

Dar vienas dalykas, kuris ją neramina, yra ilgas laukimas gydytojo konsultacijos: „Jei tai planinis atvejis, viskas gerai, galima palaukti. Bet jei tai skubus atvejis, tai katastrofa.

- Girdėjau, kad pašauktiems vyrams sunku pratęsti legalizavimo dokumentus“, - dar vienu rūpesčiu dalijasi ukrainietė. - Jei žmogus šalyje yra legaliai, dirba, neturi problemų su įstatymais, kodėl jam trukdoma? Tegul gyvena, dirba, išlaiko šeimą ir moka mokesčius į biudžetą.

Šiuo metu moteris nesvarsto persikėlimo iš Lietuvos scenarijų. Vienintelis dalykas, kuris gali ją priversti tai padaryti, yra legalizavimo nebuvimas, dėl kurio ji ir jos šeimos nariai negalės dirbti ir mokytis.

Migracijos departamentas: „Daugiau nei 10 tūkst. ukrainiečių negrįžo į Lietuvą pratęsti leidimų“

Absoliuti dauguma „Novaja Gazeta.Baltija“ apklaustų ukrainiečių nepatvirtina, kad vyksta masinis jų tautiečių išvykimas iš Lietuvos. Iš kur išvyko 10 tūkst. žmonių? Mūsų pašnekovai daro prielaidą, kad kalbama apie tuos, kurie gavo leidimus gyventi, bet iš tikrųjų neturėjo tvirtų ryšių su Baltijos šalimi ir buvo Ukrainoje ar kitose ES šalyse. O kai atėjo laikas pratęsti dokumentus, paaiškėjo toks skirtumas.

Lietuvos migracijos departamente, į kurį kreipėmės dėl komentaro, iš tiesų patvirtino šį spėjimą:

„Sumažėjimą daugiau nei 10 tūkst. lemia tai, kad visi karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pratęsti leidimą gyventi, t. y. fiziškai atvykti į Migracijos departamentą. Dėl to iš Lietuvos išvykę ukrainiečiai, iš anksto mūsų neįspėję, nesikreipė dėl leidimo gyventi pratęsimo."

Departamento duomenimis, iki 2024 m. kovo mėn. ukrainiečiams buvo išduoti 86 687 leidimai gyventi šalyje. Atėjus laikui pratęsti dokumentus, paaiškėjo, kad dėl leidimų gyventi kreipėsi 74 199 asmenys. Tai reiškia, kad daugiau nei 10 tūkst. ukrainiečių tiesiog negrįžo į Lietuvą pratęsti leidimų. Tai paaiškėjo šių metų balandį, kai buvo atnaujinta statistika.

Šaltinis: novayagazeta.ee, Aleksandras Belousovas