Betoninė vaza – Kretingos miesto parko mohikanė

Parko kaimynystėje gyvenantis ilgametis Kretingos rajono politikas Valerijonas Kubilius prisipažino kone kasdien, eidamas pasivaikščioti, praeinąs pro tą vazą: „Pasižiūriu – matosi, kad užsilikusi iš sovietmečio – matyt, iš gero betono buvo išlieta, kad ligšiol tebestovi".

Nusistebiu, bet jos atsiradimo nežinau, nes tuomet dar Kretingoje negyvenau. O kai 1978-aisiais atsikraustėme, ji jau stovėjo.

V. Kubilius sakė žinąs, kad priešais jų daugiabutį, vos už keliolikos metrų, buvusi ir vasaros estrada, kur savaitgaliais vykdavę garsieji Kretingos jaunimo šokių vakarai. Bet gyventojams keliantis į naujus daugiabučius, ji jau buvo išgriauta, ir vasaros vakarais toli sklindančio gyvos muzikos garso ir triukšmo jiems nebeteko girdėti.

Netoliese gyvenusi Danutė R. prisiminė, kaip apie 1970–1975-uosius metus savaitgaliais, o ypač, kai vykdavo motobolo rungtynės, miesto stadionas ir parkas sutraukdavo žmones ne tik iš mūsų miesto, bet ir gretimų vietovių.

Po rungtynių žmonės nesiskirstydavo ligi vėlumos: būriais nusėsdavo parką, vaišindavosi savais lauknešėliais, traukdavo dainas. Neretai įkaušusiųjų lėbavimai baigdavosi naktiniais aplinkinius šiurpindavusiais pasistūgavimais.

V. Kubiliaus žodžiais, parkas tuomet buvo tankiai sužėlęs, vos praeinamas, tik vėliau pradėtas valyti, išretintas, nutiesti takai, dar vėliau – apšviestas. Tačiau dabar parką vėl reiktų renovuoti, nes šviestuvai aprūdiję, o takai po lietaus pažliunga.

„Rajono taryboje esame nusprendę Kretingos miesto seniūnijai skirti 100 tūkst. eurų, kad sutvarkytų senąjį miesto parką. Parkas neturi atrodyti kaip vargeta, ypač, kai renovuota Žemaitės alėja, ir jį kerta į ligoninę ar polikliniką einantys žmonės“, – teigė rajono politikas.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė patikslino, kad pinigų parkui tvarkyti gaus tik tuo atveju, jei jų skirs Vyriausybė pagal atitinkamą programą.

„Šis parkas – miesto paveldo dalis, ir savavališkai ligi šiol jame nieko nedarėme. Nesvarstėme ir dėl tos vazos – palikti ją ten, kur stovi, perkelti į kitą vietą ar išvis pašalinti.

Aišku viena, kad ji nebefunkcionuoja kaip vaza, į kokias anksčiau sodindavo gėles.

Ji – sovietinis palikimas, bet ar vertingas, turėtų nuspręsti specialistai“, – tvirtino seniūnė.

Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė taip pat sakė nežinanti, ar verta palikti vazą ir kiek pinigų reikėtų ją sutvarkyti:

„Jeigu ji turi bent kokią moralinę vertę, susijusią su žmonių prisiminimais, atspindinčią istorinį miesto veidą, tuomet verta svarstyti. Prieš renovaciją tai spręsime.“