Deganti pernykštė žolė kelia didelį pavojų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais (iki pirmadienio 6 val.) atvirose teritorijose Lietuvoje jau kilo 282 gaisrai. Per juos jau išdegė beveik 150 hektarų plotas.

Kaip rodo statistika, tokių gaisrų skaičius itin išauga savaitgaliais.

„Žolės gaisrai daro ne tik didelę žalą gamtai, bet ir kelia pavojų patiems gyventojams ir jų turtui. Degant žolei ugnis akimirksniu pasiekia namus, ūkinius pastatus, krūmus ar miškus. 

Nors pastaruosius metus šių gaisrų skaičius šalyje mažėja, bet, deja, dar yra žmonių, kurie degindami žolę elgiasi labai neatsakingai“, - sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Prieš kelerius metus, degant pernykštei žolei, viename šalies kaime ugnis prarijo ūkinį pastatą, du lengvuosius automobilius ir garažą.

2019 metais Šalčininkų rajono Krakūnų kaime nuo degančios žolės, pučiant stipriam vėjui, užsiliepsnojo beveik 20 pastatų.

Ugniagesių gelbėtojų duomenimis, tokių gaisrų metu beveik per dešimtmetį traumuoti 22 gyventojai.

Primenama, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 300 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų degintojams gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 350 eurų.

Siekdami nustatyti žolės degintojus, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai šių metų kovo-balandžio mėnesiais vykdys prevencinius reidus atvirose teritorijose, žvalgys teritorijas naudodami dronus, keisis informacija apie išdegintas teritorijas su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais.

Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkosaugininkai nuolat įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma būtent gamtai.

Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės.

Kaitriomis dienomis bet kokia liepsna gamtoje gali sukelti drastiškas pasekmes.

Žolės deginimas atneša didelių nuostolių, pavyzdžiui, vieną kartą išdeginus žolę dirvos derlingumas sumažėja 5-8 procentais. Deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o teršalai gali pakenkti ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.