Kasčiūnas: NSGK kels klausimą dėl fortifikacijų ir kontrmobilumo priemonių taikymo pasienyje

Pasak politiko, dėl fortifikacijų ir kitų kontrmobilumo priemonių NSGK nariai diskutavo dar praėjusių metų vasarą, tačiau jokių esminių pasikeitimų ar institucinių iniciatyvų neatsirado. Todėl komiteto lyderis žada kelti šį klausimą NSGK posėdyje bei apsvarstyti, ar Seimui nereikėtų priimti specialaus kontrmobilumo priemonių įrengimo įstatymo.

„Idėją daryti tą patį – statyti fortifikacijas ar taikyti kitas kontrmobilumo priemones Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija – NSGK posėdyje iškėlėme dar praeitų metų vasarą. Tai taip pat įrašyta politinių partijų susitarime dėl krašto gynybos stiprinimo. Deja, tuomet didelio institucinio palaikymo nesulaukėme. Visgi vėliau lankydamiesi Ukrainoje, būdami įsitikinę tokių priemonių veiksmingumu ir dabar stebėdami lenkų veiksmus, turėtume vėl grįžti prie šio klausimo“, – pirmadienį „Facebook“ paskyroje rašė L. Kasčiūnas.

Konservatorius akcentavo, kad „į valstybės sienos apsaugą reikia žiūrėti kompleksiškai“. Pasak jo, norint užkirsti kelią ir įveikti sunkiąją karinę techniką, pasienis turi būti apsaugotas ne tik fiziniu barjeru ir vaizdo stebėjimo sistemomis.

Politikas pažymėjo, kad karinės agresijos ir invazijos atveju, priešui itin svarbu būti mobiliam ir išlaikyti aukštus kovinių operacijų tempus. Tuo metu kontrmobilumo priemonių ir fortifikacijų tikslas – sustabdyti okupanto pajėgų judumą, „priversti skirti papildomų laiko ar materialinių resursų jas pašalinti“.

„Atitinkamai tai suteikia papildomai laiko šalies ir sąjungininkų pajėgoms reaguoti ir mėginti neutralizuoti priešą. Priešas dar prieš peržengdamas valstybės sieną turi susidurti su sunkumais“, – fortifikacijų reikšmę aiškino L. Kasčiūnas.

„Taigi, kontrmobilumo priemonės yra labai svarbios siekiant sulėtinti, sustabdyti priešo pajėgų judėjimą ar nukreipti į reikiamą kovos zoną, kur jos gali būti sunaikintos. Pasak JAV kariuomenės, karų analizė rodo, kad veiksminga ir gerai suplanuota kontrmobilumo priemonių ir ugnies galios integracija gali padėti pranašesnėms pajėgoms pasiekti pergalę, sukurtos fizinės kliūtys gali padidinti ginkluotųjų pajėgų ugnies galios efektyvumą reaguojant į priešo veržimąsi ir atitinkamai galimybes laimėti kovą. Todėl kontrmobilumo priemonės turi tapti integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi“, – akcentavo jis.

NSGK pirmininkas tvirtino, kad kovą komitetas svarstys fortifikacijų įrengimo Lietuvos pasienyje klausimą. L. Kasčiūnas neatmeta galimybės, kad parlamentas galėtų priimti ir specialų įstatymą, kuris numatytų kontrmobilumo priemonių įrengimo principus, įtvirtintų teisines ir finansines sąlygas. Be to, įstatymu būtų pripažinta, kad fortifikacijų įrengimas yra „ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities“ projektas.

„Pažiūrėsime, kas padaryta nuo praeito posėdžio šia tema ir ką darysime toliau. Vienas iš galimų variantų – specialus kontrmobilumo priemonių įrengimo įstatymo projektas, kuris nustatytų bendruosius principus ir reikalavimus, sudarytų teisines, organizacines ir finansines sąlygas efektyviam kontrmobilumo priemonių įrengimui, o tokių priemonių įrengimas būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu. Už tai būtų atsakinga Krašto apsaugos ministerija. Taip pat siūlysiu, kad dėl BVP augimo ir finansavimo gynybai didinimo, šias papildomas lėšas skirtume fortifikacijų įrengimui“, – nurodė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pasienyje su Baltarusija ir Rusija Lenkija pradėjo statyti prieštankines užtvaras.

„Tai yra mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis“, – „Twitter“ rašė šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Jis sakė, kad pirmoji užtvara pastatyta pasienyje su Rusijos Kaliningrado eksklavu, ir paskelbė prieštankinių užtvarų vaizdą – kampuotas metalines sijas, neleidžiančias įvažiuoti šarvuočiams.

Varšuva planuoja pastatyti prieštankines užtvaras ir prie 418 kilometrų ilgio sienos su Baltarusija.