Latvija grįžo prie griežto karantino. Ar tai gresia ir Lietuvai?

Laidoje „Alfa taškas“ Rimvydas Paleckis su Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininku Rolandu Žalnieriumi ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejoniene diskutavo apie griežtą karantiną Latvijoje ir aiškinosi, ar tai gresia Lietuvai.

– Latvijos vyriausybės sprendimu mokslas universitetuose ir profesinėse mokymosi įstaigose vykdomas tik nuotoliniu būdu; visos parduotuvės uždaromos, išskyrus tas, kuriose prekiaujama būtiniausiomis prekėmis; paslaugų teikimas ribojamas: uždaromos kirpyklos, grožio salonai ir maitinimo įstaigos; draudžiami sporto, pramogų ir kultūros renginiai; uždaromi kino teatrai; įvesta komendanto valanda nuo dvidešimtos valandos vakaro iki penkių ryto. Tai jau galioja ir galios mažiausiai iki lapkričio 15 d. Tai yra pilnas lokdaunas, toks, kokį mes patyrėme praėjusią žiemą.

Tai identiška tam, kas buvo Lietuvoje ir kitose šalyse praėjusią žiemą ir pavasarį? Ar yra kažkokių esminių skirtumų?

R. Žalnierius: Gal daugiau pasiruošta. Skirtumas yra toks, kad žmonės pamatė, kad COVID-19 grėsmė yra labai didelė. Žmonės labiau apšviesti negu praėjusį kartą ir situacija yra labiau valdoma. Žmonės nusiteikę laikytis visų draudimų, suprasdami, kad situaciją reikia ištaisyti ir grįžti į normalų gyvenimą.

Ir tas grįžimas į normalų gyvenimą žadamas nuo lapkričio 15 d., tik tiems, kurie bus pasiskiepiję arba persirgę, kitaip tariant, Latvija tik dabar pereina prie vadinamo galimybių paso. Nuo lapkričio 15 d. tik tiems, kurie pasiskiepiję ir persirgę vėl bus atverta tai, kas šiuo metu uždaryta?

R. Žalnierius: Taip, teisingai. Tik dar vienas dalykas, kad žmonės, kurie nebus pasiskiepiję ir neturės galimybių paso, įstatymiškai jie praras savo darbus. Šiuo laikotarpiu matome labai didelį pakylėjimą vakcinacijoje.

Žmonės jau suvokia, kad nuo jų pačių priklauso, ar jie turės darbą. Jaučiame, kad tie procentai sparčiai kyla. Nors, aišku, sergamumas yra labai didelis. Situacija yra baisi. Maisto parduotuvės visoje Latvijoje dirba iki 19 val.

Tai atėjus į parduotuvę prieš septynias ar puse septynių jaučiama, kad žmonės pikti, nespėja, ir ta situacija truputėlį yra bauginanti.

Aišku, keturių savaičių, ekspertų manymu, neužteks.

Gali būti, kad karantinas bus pratęstas ir visi draudimai galios toliau, bet tikimės geriausių rezultatų ir kad viskas bus gerai.

Kiek teko skaityti, sveikatos apsaugos sistema yra ties žlugimo riba. Prabilta apie dalinę mobilizaciją Latvijoje tam, kad visi valstybės resursai būtų mesti valdyti krizei. Suomija jau pažadėjo paramą. Rolandai, kodėl iki to prieita, kas atsitiko ir kokios esminės priežastys?

R. Žalnierius: Aš jau minėjau, kad pačioje pradžioje, iki vakcinacijos pačios pradžios, buvo labai mažai informacijos. Sveikatos ministerija tikrai nebuvo pasirengusi vakcinacijai. Gal todėl ir ministrė pasitraukė iš savo posto.

Kai pats dirbdamas Latvijoje norėjau vakcinuotis nei kažkokios informacijos, nei sistemos nebuvo. Tikrai suvėluota.

Jurgita, jūs komitete stebite, mums artimiausių kaimynų, šiuo atveju Latvijos, situaciją. Kodėl taip atsitiko, kad Latvija atsidūrė iš esmės ant bedugnės krašto?

J. Sejonienė: Aš gal pirmiausia sugrįžčiau prie to, ką sakė gerbiamas pašnekovas. Lietuvos ir Latvijos padėtis yra ir panaši, ir skirtinga.

Pirmiausia, tokios priemonės, kokios dabar taikomos Latvijoje, Lietuvoje niekada nebuvo taikomos. Lietuvoje niekada nebuvo įvesta nepaprastoji padėtis, niekada nebuvo įvesta tokia griežta priemonė kaip komendanto valanda.

Griežčiausia, ką mes turėjome, tai buvo judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, bet, aišku, kiekviena šalis priima tokias priemones, kokios jų, vyriausybių nuomone, padės geriausiai suvaldyti situaciją.

Kiekviena priemonė yra taikoma laikinai ir keičiamos priklausomai nuo situacijos.

Viena griežčiausių priemonių, kuri efektyviausiai padėtų valdyti situaciją, yra mokyklų uždarymas, tačiau nors Lietuva šią priemonę taikė ilgą laiką praėjusių bangų metu, šiuo metu yra atsisakiusi.

Nors turime nemažai židinių mokyklose ir sergamumas ten yra didelis, vis dėlto tos priemonės nauda yra mažesnė už žalą, kurią patirtų vaikai, jeigu ji būtų taikoma. Tai yra ir prastesni mokymosi rezultatai, ir emocinė sveikata, ir fizinė vaikų sveikata blogėja, tad tos priemonės yra atsisakyta.

Bet, kaip ir minėjau, kiekviena valstybė pasirenka tokį priemonių rinkinį, kuris geriausiai valdytų situaciją toje šalyje.

Taip pat turiu pabrėžti, kad Lietuvoje yra nemažai duomenų bazių, kuriose yra lyginamos atskiros priemonės, tai Lietuva niekada nebuvo iš tų valstybių, kurioje buvo taikomos griežčiausios priemonės.

Labai gaila, kad Latvijoje šiuo metu reikia taikyti tokias griežtas priemones, kokios jos yra pritaikytos.

O kodėl jų reikia, tai priežasčių yra labai daug.

Pirmiausia tai yra pasitikėjimas vyriausybe ir vyriausybės sprendimais.

Ne kartą esu sakiusi, kad ne sprendimai valdo situaciją, situaciją valdo patys žmonės atliepdami tuos sprendimus – ar tai būtų rekomendacijos, ar tai būtų kažkokie apribojimai – kaip žmonės jų laikosi arba kaip stengiasi apeiti.

Taip pat švietimo lygis, ir žmonių suvokimas, kas tai yra virusas, kas yra pandemija, kaip ji plinta, yra nevienodas.

Neabejoju, kad Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, yra labai didelis pasitikėjimo lygis tais žmonėmis, kurie skleidžia dezinformaciją, kuri specialiai kompromituoja vyriausybių veiksmus, kurie pateikia netikslią arba melagingą informaciją apie virusą.

Taip pat mes esame labai panašūs sveikatos būkle. Lietuviai, kaip ir latviai, yra labiausiai ligoti Europoje, vieni tarp labiausiai ligotų Europoje. Tai neabejotinai daro įtaką ir ligotumui, ir mirštamumui nuo ligos.

Rolandai, dėl pasitikėjimo valdžia. Galite patvirtinti, kad yra menkas pasitikėjimas tuo, ką skelbia arba rekomenduoja vyriausybė?

R. Žalnierius: Nepasakyčiau, kad Latvijoje yra labai smerkiama arba kritikuojama vyriausybė. Tenka stebėti ir lietuvių žiniasklaidą, ir televiziją, ir visus kitus kanalus, kurie informuoja apie esamą situaciją Lietuvoje, Latvijoje šie dalykai priimami ramiau.

Kai buvo įvesti tikrai griežti ribojimai, nebuvo kažkokio didelio nepasitenkinimo, buvo pavienių dalykų. Žmonės paprasčiausiai patys suvokė, kad jiems tenka dalis tos kaltės, kas yra įvykę, nenumetant visko ant vyriausybės.

Rolandai, dar grįžtu pas jus į Latviją. Šiandien yra 49,7 proc. žmonių pilnai baigę vakcinavimo kursą, t. y. mažiau negu pusė. Turbūt čia irgi yra viena priežasčių, kodėl Latvija atsidūrė tokioje juodoje skylėje ar dar yra kažkokių priežasčių?

R. Žalnierius: Aišku, kad labai didelis poveikis yra, ir žmonės supranta tą dalyką. Dabar mes skaičiuojame, kad jau virš 60 proc. žmonių gave nors viena vakcina. Dabar Latvijoje kalbama apie siaubingesnę atmainą, kuri daugiau žmonių užsikrečia.

Užsikrėtusių skaičius padidėjo ir nuo mokinių testavimo, kuris buvo privalomas, ne taip kaip Lietuvoje.

Mokiniai turėjo visi testuotas, ir pamatėme, kad didelis skaičius ir užsikrėtusių, ir nešiotojų.

Šiandien didžiausiais svarstymai vyksta dėl to, kada mokiniai mokysis tiktai nuotoliniu būdu. Mažosios klasės, nuo pirmos iki trečios, jeigu tikrai bus testuojamos ir nebus kažkokių didelių pokyčių, bandys po atostogų grįžti į mokyklą, bet jokia popamokinė veikla negalės vykti.

Aišku, nesivakcinavimas – tai yra viena iš pagrindinių, mano nuomone, priežasčių, kad liga taip sparčiai plinta.

Dar patikslinsiu, galimybių pasų Latvija kol kas neturi?

R. Žalnierius: Ne, neturime, bet turime, sertifikatus, kurį būtinai turi parodyti Latvijoje. Nuo pirmos karantino dienos žmonės negalėjo be jų įeiti į didžiuosius prekybos centrus - turėjo parodyti ir sertifikatą, ir pasą.

Buvo nesusipratimų, kai vyresnio amžiaus žmonės nesuprato, ką jiems duoti, kas yra įvedama, nes tai buvo padaryta staigiai, galbūt, per mažai informuojant.

Tai tas sertifikatas yra kažkoks atitikmuo mūsų galimybių paso?

R. Žalnierius: Praktiškai taip.

Latvijoje yra labai didelė rusakalbių bendruomenė, gerokai didesnė negu Lietuvoje, ypač Rygoje. Tarkime, kiek tarp rusakalbių yra nepasiskiepijusių, kiek tarp latvių yra nepasiskiepijusių?

R. Žalnierius: Praeitą savaitę dar kalbėjo, kad nebuvo jokio skirtinumo. Teko dalyvauti Lietuvos laidoje, kur dalyvavo radijo klausytojai, ir pasakojo, kaip yra Ignalinos rajone ar kitur Lietuvoje ir pats rusakalbis patvirtino, kad jie nesivakcinuojasi dėl to, kad skleidžiama kažkokia informacija iš Rusijos.

Latvijoje dabar pradėta gilintis ir daugiau tyrinėti, ar iš tikrųjų vykdoma kažkokia propaganda.

Jūs žinote, kad yra televizijos laidų ir visokiausių kitų kanalų, kurie truputėlį stabdo ir prilaiko žmones su savo kažkokiomis neaiškiomis rekomendacijomis.

Kažkaip oficialioje statistikoje tai atsispindi? Tarkim, kiek rusakalbių yra susirgusių, užsikrėtusių nepasiskiepijusių?

R. Žalnierius: Kadangi dauguma rusakalbių yra Latvijos piliečiai ar dėl nenorėjimo kurstyyti nesantaikos visuomenėje, tokie duomenys nėra skelbiami ir nėra viešinami.

Tai daugiau neoficiali informacija, kurią mes ką tik su jumis aptarėme, ar ne?

R. Žalnierius: Taip.

Šiandien teko skaityti, kad vis daugiau reikalavimų atsistatydinti Latvijos sveikatos ministrui. Atsilaikys ministras, ar ne?

R. Žalnierius: Galiu pasakyti, kad egzistuoja spaudimas, bet dar pats ministas nepasisakė dėl iškeltų kaltinimų.

Aš manau, kad suvokiant, kokia yra situacija, ne dabar laikas kažką keisti. Aš manau, kad vyriausybė supras, kad yra padaryta klaidų. Ir visuomenė, ir patys medikai taip pat atsižvelgs į tai.

Jurgita, reziumuojant, kaip arti arba kaip toli mes nuo Latvijos situacijos?

J. Sejonienė: Labai sudėtinga tą pasakyti, bet aš tikrai labai vertinu mūsų Vyriausybės veiksmus, kad kiekviena priemonė yra priimama labai atsakingai.

Neįvedamas iš karto vėl griežtas karantinas, o taikomos atskiros priemonės ir tikimasi, kad jos duos efektą.

Taip pat labai tikiuosi, kad bus efektyvios ir tos priemonės, kurios skatina vakcinaciją, nepaisant to, kad Lietuvoje jų buvo taikyta labai daug. Įdomu būtų įvertinti atskirų šalių patirtis, bet neabejoju, kad Lietuva būtų tarp lyderių pritaikiusi priemonių skatinančių vakcinaciją.

Paskutinės priemonės, kurios buvo kritikuotos, t. y. 100 eurų išmokos už trečią skiepą arba už pirmą skiepą dar nepasiskiepijusiems vyresniems negu 75 metų senjorams.

Tikiuosi, kad tą procentą šiek tiek padidins.

Dar noriu pastebėti, kad patys žmonės šiuo metu valdo situaciją, tik nuo jų veiksmų priklauso, nuo to, kaip aktyviai jie skiepysis, ir nuo to, kaip aktyviai laikysis kitų paprastų infekcijų kontrolės priemonių – ne dėl Vyriausybės, bet dėl pačių savęs.

Rolandai, Lietuvoje yra pasistumdymai tarp prezidento, premjero, sveikatos ministro dėl to, kuris geriau valdo pandemiją. Ar Latvijoje, pandemijos akivaizdoje, yra tokių aukščiausio lygio politikų pasistumdymų? Ar veikiama vieningai?

R. Žalnierius: Iš tikrųjų visi veikia vieningai.

Stengiamasi vienodai priimti esamą situaciją, aišku, galbūt yra kažkokių pavienių atvejų – kaip ir visur atsiranda pozicija ir opozicija, tačiau tokios kritikos ar pasisakymų, kaip Lietuvoje, tikrai neteko girdėti.

Sidebar placeholder