Lietuvoje populiarėja daiktų atiduotuvės: nepritekliaus ar sąmoningumo ženklas?

Gruodis įvardijamas ne tik dosniausiu, bet ir labiausiai lietuvių kišenes pratuštinančiu mėnesiu.

Nepaisant to, kad vartotojų sąmoningumas auga, būtent gruodį suvilioti kalėdinių reklamų, daugelis prisiperka ne tik neapgalvotų pirkinių sau, bet ir dovanų artimiesiems, kurios vėliau nugula į atokiausius kampelius, užimdamos vietą ir keldamos galvos skausmą namų šeimininkams.

Kitaip tariant – išmesti gaila, atiduoti neturi kam, o daiktų perpardavimas reikalauja daugybės pastangų ir laiko, kurio, kaip tyčia, vis pritrūksta.

Dovanoti ne naujas, o reikalingas dovanas

Ekologė Renata Utyrienė sako, kad gruodį labiau nei bet kurį kitą metų mėnesį reiktų apsišarvuoti sąmoningumu ir stengtis atsispirti pagundas keliančioms kalėdinėms reklamoms, skirti laiko renkantis aplinkai draugiškas ir praktiškas dovanas artimiesiems.

„Kalėdinė dvasia ir noras būti dosniems per šventes yra visiškai suprantamas dalykas, tačiau visi žinome, kas nutinka, kai šventės baigiasi. Neretai liekama ne tik su ištuštėjusiomis piniginėmis, bet ir su krūva nereikalingų daiktų.

Finansų instituto duomenimis, lietuviai dovanoms vidutiniškai išleidžia nuo 60 iki 200 eurų, tačiau galime rasti ir kur kas didesnių išlaidavimo pavyzdžių, kurie ne visada yra pagal kišenę.

Gera žinia ta, kad Lietuvoje populiarėja dovanos su čekiais – tuomet žmogus gali grąžinti jam netikusį daiktą, tačiau dovanos, kurių grąžinti negalima, neretai atsiduria atokiuose namų kampeliuose, o vėliau – ir komunalinių atliekų sraute“, – tvirtina ekologė R. Utyrienė. 

Naudotis paslauga skatina poreikis taupyti

Anot L. Virbicko, jei tik atidarius, Kauno regione atiduotuvių punktai buvo naujovė ir mažai kas į jas užsukdavo, tai šiandien į juos atvykstančių žmonių srautas yra didžiulis.

„Stebime sparčią augimo tendenciją. Žinoma, prie to prisideda ir besikeičiantis visuomenės požiūris į dalinimosi kultūrą, sklaida socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje.

Tiesa, paskutinį pusmetį pastebime ir didėjantį srautą žmonių, kurie užsuka ne tik palikti, bet ir pasiimti daiktų. Ypatingai žmonių padaugėjo, kuomet išaugo poreikis pasirūpinti ukrainiečių gerove šalyje, tačiau kartu šį faktą galima sieti ir su didėjančiomis kainomis, sumažėjusiais žmonių finansais bei poreikiu taupyti“, – tvirtina L. Virbickas ir priduria, jog ši paslauga yra nemokama. 

Nemokama paslauga

Daiktų dalinimosi paslauga veikia visoje Lietuvoje, o ja pasinaudoti kviečia ir kitų regionų atliekų tvarkymo centrai:  „DĖK‘ui“ stotelė Vilniuje, mainų stotelė „IMK“ Klaipėdoje, Panevėžyje planuojama atidaryti „Keisk‘is“ daiktų keitimosi stotelių,  daiktų mainų ir atnaujinimo centras Alytuje „Tikotiks“ bei daiktų mainų punktas „Mainukai“, „Dalinkimės“ Utenoje, „Daiktų kiemas“ Šiauliuose, „Atiduotuvės“ Marijampolėje, dalinimosi daiktais stotelės Tauragėje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder