Prezidentas žydų gelbėtojus apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais

36 iš jų apdovanoti po mirties.

„Susirinkome pagerbti 38 asmenis – daugelį, deja, jau po mirties, – kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo Lietuvos žydus. Jų gyvenimo istorijos, paženklintos kilnaus apsisprendimo ir pasiaukojimo, kiekviena yra savita ir unikali“, – valstybės apdovanojimų ceremonijoje sakė G. Nausėda.

„Tačiau visos kartu jos skleidžia nepaprastai svarbią žinią – kad blogis, koks didelis ar nuožmus bebūtų, nėra nei amžinas, nei visagalis. Jis negali įveikti tvirtos žmogaus valios, ginkluotos nuoširdžia atjauta ir artimo meile“, – sakė prezidentas. 

Apdovanojimai skirti už tai, kad „nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido“. 

Pasak prezidento, atmindami didžiąją Lietuvos žydų tragediją, mes ne tik gedime aukų, bet ir gręžiamės į tuos, kurie savo veiksmais liudija šviesos pergalę prieš tamsą.

Tik dviem iš apdovanotųjų – Enrikui Ilevičiui ir Stasei Staputienei – kryžiai skirti šiems dar esant gyviems, likusieji apdovanoti po mirties.

S. Staputienė vienintelė apdovanojimo atvyko atsiimti pati, kitų apdovanojimus atsiėmė giminės, pranešė Prezidentūra.

Būdamas vaikas E. Ilevičius padėjo seserims Antaninai, Zosei ir Elenai Ilevičiūtėms Antrojo pasaulinio karo metais Radviliškio rajone nuo nacių slėpti sutuoktinius Sonią ir Abraomą Krumus. Seserims apdovanojimas skirtas po mirties.

S. Staputienė (Ruzgaitė), Ruzgių šeimos globotinė Genovaitė Karbauskienė (Antanavičiūtė) ir Juozas Ruzgys apdovanoti už tai, kad visą nacių okupacijos laikotarpį teikė gyvybiškai svarbią pagalbą besislapsčiusioms Bronei Richmanaitei (Gator) ir jos dukrai Renutei.

Tarp apdovanotųjų po mirties – Lenkijos ir Lietuvos kultūros istorikas, archyvaras Georgijus Orda (Jerzy Orda), meno istorikė profesorė Maria Janina Zagala.

G. Orda su Trakų rajono Anglininkų kaimo gyventojais Ivanu Kukolevskiu (Janu Kukolewski) ir jo žmona Zofija Kukolevskaja (Zofia Kukolewska), Vilniuje gyvenusiomis seserimis Helena Zienovič (Zienowicz) ir Janina Zienovič (vėliau – Maria Janina Zagała), tapo trijų suaugusių ir trijų žydų vaikų gelbėtojais.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais įvertinti ir Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, pedagogas, prieškariu populiaraus vadovėlio „Sakalėlis“ pradžios mokykloms autorius Stasys Matjošaitis bei jo dukra, žymi Lietuvos pedagogė Meilė Lukšienė.

Lietuvos žydų genocido atminimo diena minėta šeštadienį, rugsėjo 23-iąją. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

„Holokaustas Lietuvoje turėjo daugelį veidų, vietų ir įvykių. Nemažai žinome apie pragaištingą Vilniaus žydų geto likvidaciją. Vis daugiau sužinome apie nesuskaičiuojamas tragedijas, kurios skaudžios nelaimės ženklais nusėjo mūsų šalies miškus, miestų ir miestelių gatves, – ceremonijoje antradienį kalbėjo prezidentas. – Iš atskirų detalių metai po metų, ir diena po dienos, dėliojame sukrečiantį pasakojimą, kuriam niekas negali prilygti didžiule žmogiškųjų kančių ir beprasmio žiaurumo sankaupa“.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje iš viso nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Iki karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Izraelyje įsikūręs Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs per 900 lietuvių.