Seimas svarstys Klaipėdos jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektą

Po projekto, kuris bus svarstomas skubos tvarka, pateikimo už jį balsavo 82 parlamentarai, 3 susilaikė, o prieštaravusių nebuvo.

Ministerijos pranešime rašoma, kad Klaipėdos uosto akvatorijoje numatoma suformuoti apie 100 ha naują teritoriją, ją pritaikant krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Kartu bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 km, įrengiami pietiniai uosto vartai.

Taip pat numatytas pietinės marinos įrengimas, kuris yra neatsiejama pietinių uosto vartų dalis. Marina bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, numatant apie 500 vietų laivams.

„Šis projektas leis sukurti modernią rekreacinę infrastruktūrą, papildančią komercinę uosto veiklą ir stiprinančią uosto integraciją su miestu“, – teigia Susisiekimo ministerija.

Prognozuojama, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Per 25 metus ekonominė nauda galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų, o ilgalaikės uosto pajamos – apie 1,2 mlrd. eurų per 50 metų laikotarpį.

Vyriausybė projektą laiko strateginės reikšmės tiek nacionaliniam saugumui, tiek Lietuvos ekonomikai. Teigiama, kad šis įstatymas leis operatyviai organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrins projekto koordinavimą valstybės lygmeniu ir nustatys skaidrią tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.

Pasak ministerijos, pietinės uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis, derinantis privataus kapitalo investicijas, uosto valdytojo lėšas ir kitus šaltinius.

Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais.

Be to, manoma, kad papildomai galėtų būti pritraukta apie 800 mln. eurų privačių investicijų į uosto suprastruktūros (statinių, įrenginių ir kitos veiklai reikalingos įrangos) vystymą, kurių apimtis priklausys nuo konkrečių investuotojų verslo sprendimų. Bendrai tai sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų.

Įstatymo projekte įtvirtintas investicinis mechanizmas, leidžiantis pritraukti privatų kapitalą dar ankstyvoje stadijoje – investuotojai prisidėtų prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per pradinį įnašą.

Projekte taip pat numatoma ne tik uostui, bet ir visam Klaipėdos miestui svarbi infrastruktūra – Klaipėdos pietinis aplinkkelis.

Planuojama, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje ir uosto infrastruktūra bus suformuoti iki 2028 m. pabaigos, o teritorijos eksploatacija galėtų būti pradėta 2029-ais.

ELTA primena, kad Seimas neseniai keitė su vieninteliu Lietuvos jūrų uostu susijusią tvarką. Parlamentas po prezidento veto gegužę priėmė patobulintą Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą, numatant, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į jo teritoriją yra draudžiama ir būtų užtikrintas vienpakopis objekto valdymas.

Pernai Klaipėdos uosto direkcijos pajamos siekė 63,4 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 24,2 mln. eurų. Iš šių lėšų dividendais į valstybės biudžetą grįžo 18,1 mln. eurų.