Finansų ministerijos (FM) kartu su Lietuvos banku (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimais nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimas, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.
Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos
Respublikos gyventojais, atstovauti tik vieną įmonę ar įmonių grupę, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.
Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.
Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.
Europos Sąjungos lygmeniu šiuo metu taip pat svarstomos kriptoįmonių veiklą visoje ES reglamentuojančios Markets in Crypto-Assets (MICA) nuostatos, kurios turėtų įsigalioti nuo 2025 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą