Tai numatančias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas inicijavo ir įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Arminu Lydeka.
„Pagaliau Seime atsirado politinės valios paliesti šį jautrų klausimą seniai liberalų keliamai problemai dėl pagalbinio apvaisinimo. Naujai teikiamos įstatymo pataisos yra nukreiptos tobulinti nustatytų pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, labiau užtikrintų asmenų, kuriems atliekamas pagalbinis apvaisinimas ar vaisingumo išsaugojimo procedūros, teisių įgyvendinimą”, - apie įstatymo projektą kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo narys A. Lydeka sako, jog šiuo metu amžinojo embrionų saugojimo reikalavimas kelia daugybę problemų ir yra kritikuotinas daugeliu aspektų.
„Pavyzdžiui, amžinasis embrionų saugojimas taikomas, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcines galimybes (ar moteris ateityje dar galės išnešioti ir pagimdyti daugiau vaikų), nei į embrionų kokybę, nei į pasikeitusias poros gyvenimo aplinkybes (sutuoktinių (partnerių) mirties ar skyrybų atvejais).
Ir nors poros įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigotos embrionus saugoti amžinai, valstybė šiam tikslui neskiria jokios paramos, o visos išlaidos dengiamos asmeninėmis pacientų lėšomis“, - apie ydingą įstatymo tvarką kalba parlamentaras.
Kartais poros, norėdamos išvengti amžinojo embrionų saugojimo, pasiryžta vienintelei šiuo metu įstatymų tvarka numatytai galimybei – embrionų atsisakymui, donuojant juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui.
A. Lydeka įsitikinęs, kad tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų dėl embrionų donorystės pasirinkimo laisva valia bei pažeidžia donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo įgyvendinimą.
Be kita ko, liberalai siekia įteisinti ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis, kurios ateityje užkerta kelią susilaukti vaikų.
Todėl siekiama amžiumi neriboti galimybės išsaugoti vaisingumą. Remiantis statistikos duomenimis, ilgos trukmės išgyvenamumo tikimybė vaikų ir paauglių, persirgusių onkologine liga, grupėje yra apie 80 proc. atvejų, tačiau neretai po ilgo ir sunkaus gydymo jie ateityje susiduria su nevaisingumu.
„Mano nuomone, tai vienas iš svarbiausių punktų, ypač aktualus onkologinėmis ir retomis ligomis sergantiems asmenims. Praktinė šio siūlymo pusė yra labai paprasta: jei jūsų trylikametė dukra susirgo vėžiu, kurio gydymui būtina chemoterapija ar kitas intensyvus gydymas, dėl sparčios onkologinių ligų gydymo pažangos yra labai didelė tikimybė, kad jūsų dukra pasveiks, bet tuo pačiu yra labai didelė tikimybė, kad dėl pačios ligos ir (ar) gauto gydymo ateityje ji bus nevaisinga ir negalės susilaukti vaikų.
Tokiais atvejais visame pasaulyje, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, yra atliekamas lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių paėmimas ir saugojimas, kad išgijus ir planuojant pastoti ateityje, liktų šansas susilaukti vaikų. Deja, Lietuvoje tokią pagalbą suteikti nėra jokių galimybių dėl reikalingų įstatymų nebuvimo“, - dėsto esamą problemišką situaciją Seimo narys.
Pasak jo, nors reglamentavimas skirtingose šalyse yra gana nevienodas, Lietuva iki šiol išlieka viena didžiausius ribojimus taikančių šalių pasauliniame kontekste. Juo labiau kad šie ribojimai, liberalų nuomone, neatitinka tarptautinių ir nacionalinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų, apibrėžiančių medicinos paslaugų teikimą tiek vaisingumo sutrikimų turintiems, tiek vaisingumo išsaugojimo siekiantiems asmenims.
„Sprendimai turi būti priimami laiku, netrypčiojant vietoje, remiantis patvirtintomis praktikomis, įsiklausant į specialistų argumentus ir skatinant mokslo bei pažangių tyrimų ir gydymo metodų įgyvendinimą“, - priduria A. Lydeka.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas palaiko ir kitų frakcijų Seime atstovai: pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė ir Laisvės partijos narė Morgana Danielė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą