Tyrimas: visuomenė mato socialinio darbo naudą ir žino, kad gali kreiptis pagalbos

Pernai taip manančių buvo 6 procentiniais punktais mažiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju, praėjusiais metais teigusių, kad yra tiesiogiai susidūrę su socialiniais darbuotojais, buvo 20 proc.

 „Socialinio darbo kaip profesinės veiklos ir socialinio darbuotojo specialybės prestižo stiprinimo siekiame visi kartu. Kad jums, socialiniai darbuotojai, sekasi, įrodo jau kelerius metus iš eilės atliekama visuomenės nuomonės apklausa.

Jos rezultatai džiugina.Žmonės, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi į jus kreiptis pagalbos, ir vis labiau vertina jūsų darbą kaip naudingą visuomenei.

Dar labiau džiugina tai, kad aštuoni iš dešimties dalyvavusiųjų tyrime socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Ministrė M. Navickienė sako, jog labai svarbu, kad žmonės ir toliau drąsiai kreiptųsi pagalbos į socialinius darbuotojus, ypač kai nuo šių metų visoje šalyje teikiamos prevencinės socialinės paslaugos: „Prevencinės socialinės paslaugos padeda pavieniams žmonėms ar bendruomenėms sulaukti pagalbos kur kas anksčiau, nei jų problemos įsisenėja ir tampa sunkiai įveikiamos.

Šias paslaugas nemokamai gali gauti visi, kuriems jos reikalingos, nes nėra vertinamas šių paslaugų poreikis. Todėl paslaugos yra lengviau prieinamos ir pasiekia konkretų žmogų ar bendruomenę, kuriai jos reikalingos“. 

Pasiteiravus respondentų, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius jų savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje, net 79 proc. respondentų teigia žinantys, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje ar kasdieniame gyvenime gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius Socialinių paslaugų įstaigose.

Lyginant su 2021 m., žinančių padaugėjo net 12 procentinių punktų.

Absoliuti dauguma (83 proc.) apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 32 proc. (padidėjo nuo 26 proc.) respondentų mano, kad socialinis darbas labai naudingas visuomenei, 51 proc. mano, kad naudingas.

 Daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. Pusė apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje.

47 proc. (padidėjo nuo 34 proc. 2021 m.) socialinio  darbuotojo veiklą vertina kaip naudingą kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, o dar 42 proc. sako manantys, kad socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.

Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (62 proc.), 46 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. – su specialistu, 28 proc. – su prižiūrėtoju. 

Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 proc.).

53 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą, 43 proc. – kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti.

Trečdalis (32 proc.) – kaip socialinio darbuotojo ir jo kliento bendrą veiklą, siekiant išspręsti kliento problemą.

Kyla socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinė kompetencija

Anot ministrės Monikos Navickienės, būtent socialinį darbą dirbančiųjų atsidavimas, motyvacija ir profesinė kompetencija užtikrina kokybiškesnę, poreikius atitinkančią pagalbą kiekvienam, kuriam jos prireikia, todėl būtina stiprinti jų kompetencijas mokymuose ir supervizijose. 

Šiemet  kompetencijos tobulinimas įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, jo metu mokamas darbo užmokestis. Superviziją savo lėšomis organizuoja socialinių paslaugų įstaiga. 

Socialinių paslaugų įstaigų vadovai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus dalyvauja mokymuose bei ne mažiau kaip 4 akademines valandas per metus – supervizijoje, o socialiniai darbuotojai – ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose bei ne mažiau kaip 8 akademines valandas per metus – supervizijoje. 

 Supervizija – vienas iš veiksmingiausių metodų, siekiant stiprinti darbuotojo profesinę kompetenciją, jo darbo kokybę ir apsaugoti nuo „perdegimo“. Be kitų aukščiau išvardintų supervizijos naudų, tai tampa ir įrankiu, siekiant profesinėje veikloje atpažinti mobingą. 

Socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacija užtikrina socialinio darbo kaip profesinės veiklos vidinį suderinamumą, reguliarų, tikslingą, socialinių paslaugų srities darbuotojų poreikius atliepiantį profesinės kompetencijos tobulinimą (Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras), socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinio elgesio standartų laikymąsi (Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisija).

Tai tiesiogiai susiję su socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu bei jos gerinimu, siekiant atpažinti ir atliepti socialinių paslaugų gavėjų individualius poreikius bei padėti jiems spręsti kylančias socialines problemas ar padėti jų išvengti ateityje. 

Taip pat patikslinti reikalavimai individualios priežiūros darbuotojui – socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui.

 Šios pareigybės sujungiamos į vieną – individualios priežiūros darbuotojo pareigybę. Individualios priežiūros darbuotojai savo profesinėje veikloje atlieka naują funkciją – teikia socialines paslaugas, kurios apima pagalbą, užtikrinant asmens higieną.

Tobulinamos individualios priežiūros darbuotojų profesinės kompetencijos tiesiogiai susiję su šių darbuotojų teikiamų socialinių paslaugų kokybe. 

Stiprinamas socialinio darbo kaip profesinės veiklos prestižas. Siekiama, kad socialiniai darbuotojai būtų labiau užtikrinti savo profesinės veiklos apibrėžtumu įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse, visuomenė būtų supažindinta su socialinio darbo lygmenimis bei jų ypatumais, su socialinio darbuotojo profesijos specifika, sudarant galimybę geriau atpažinti socialinį darbuotoją kaip profesionalų specialistą, o ne kaip padėjėją ar prižiūrėtoją.

Aiškus socialinio darbuotojo kaip profesionalaus specialisto identitetas svarbus ne tik visuomenei, tačiau ir pačiam socialiniam darbuotojui – savimi pasitikintis, motyvuotas, kompetentingas specialistas užtikrina kokybišką socialinio darbo kaip profesinės veiklos įgyvendinimą, individualių klientų poreikių atliepimą.