Pagal brangumą Vilnius užima 167-ą poziciją

Žygimantas Mauricas: norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą Vilniuje, reikia 13 vidutinių metinių atlyginimų

Banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Vilniuje įpirkti būstą yra ypatingai sunku – norint įsigyti 60 kvadratinių metrų ploto butą Vilniuje, reikia 13 vidutinių metinių atlyginimų. Pasak jo, Šiaurės Europos regione Vilnių lenkia tik dvi sostinės – Londonas ir Stokholmas.

„Norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą Vilniuje reikia net 13 vidutinių metinių atlyginimų. Pagal šį rodiklį Šiaurės Europos regione Vilnių lenkia tik dvi sostinės: Londonas, visame pasaulyje liūdnai pagarsėjęs savo didelėmis butų kainomis, ir Stokholmas.

Tiesa, pastarąjį Vilnius gali aplenkti jau šiais metais: 2022 metais Vilniuje butų kainos (+22 proc.) augo sparčiau nei atlyginimai (+12 proc.), o Stokholme, atvirkščiai, butų kainos krito (-10 proc.), o atlyginimai augo (+3 proc.). Tad būsto įperkamumas Stokholme pagerėjo, o Vilniuje – suprastėjo“, – savo feisbuko paskyroje teigė Ž. Mauricas.

„Prognozuojama, kad 2023 metais butų kainos Stokholme toliau mažės (~10 proc.), o atlygimai augs (~4 proc.), tad jei Vilniuje būsto kainos nekris – Vilniuje būsto įperkamumas taps prastesnis nei Stokholme (darant prielaidą, kad atlyginimai Vilniuje augs 8 proc.)“, – pridūrė jis.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad Vilniuje butų kainos tapos pačios kaip daugumoje Jungtinės Karalystės miestų, išskyrus Londoną.  

„Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste butų kainos centrinėje miesto dalyje siekia ~3700 eurų už kv. metrą, o ne centrinėje – 2700 (Vilniuje atitinkamai ~4000 ir ~2700 eurų). Atlyginimai Belfaste yra beveik du kartus didesni nei Vilniuje, tad Vilniaus patrauklumas, planuojantiems iš JK į Lietuvą grįžti ir būsto neturintiems emigrantams, sumažėja“, – tvirtino jis.

Ž. Mauricas tikina, kad istoriškai pakakdavo penkių metinių atlyginimų, norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą, arba penkių metinių šeimos pajamų, norint įsigyti 90 kv. metrų ploto butą.

„Šiuo metu šis rodiklis JAV siekia apie 5 metus, ES šalyse – apie 10 metų. ES šalyse šis rodiklis yra didesnis pagrinde dėl ilgą laiką buvusių itin žemų palūkanų normų, kurios išpūtė būsto kainų burbulus. Visgi, kylant palūkanų normoms šis burbulas bliūkšta, apie tai ne kartą yra perspėjęs ir Europos Centrinis Bankas“, – sakė ekonomistas.

ELTA primena, kad Europos centrinis bankas (ECB) vasario pradžioje pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.

Šis ECB Valdančiosios tarybos žingsnis atitiko ekonomistų lūkesčius. Dabar trys pagrindinės normos yra 2,5–3,25 proc. intervale.

Nors pastaruoju metu euro zonoje stebimi teigiami ženklai, infliacijai tolstant nuo spalį pasiekto piko ir gruodį užfiksavus ekonomikos augimą, bankas nurodė, kad ir toliau „stabiliai“ didins palūkanų normas, kurios kitame tarybos susitikime kovą esą bus pakeltos papildomais 50 bazinių punktų.

ECB pridūrė, kad po kito normų padidinimo imsis sprendimų dėl tolesnio pinigų politikos kurso.

Nors infliacija euro zonoje pastaruoju metu mažėja ir sausį sudarė 8,5 proc., ji vis vien gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslą.

ECB palūkanas padidino jau penktame Valdančiosios tarybos posėdyje iš eilės. Ankstesniajame taip pat buvo susitarta dėl 0,5 proc. prilygstančio pakėlimo. Tačiau prieš tai bankas palūkanas du kartus padidino po 0,75 proc.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder