Egzaminas

Nuotolinio mokymosi grimasos: prognozuoja daugiau neišlaikytų egzaminų

Artėjant brandos egzaminams, kurie šiemet vyks dviem savaitėmis anksčiau nei pernai, vis didesnė dalis abiturientų jaučia nerimą. Mokiniai tikisi, jog pasiskiepiję galės sugrįžti į klases bent jau gyvoms konsultacijoms. Šiemet brandos egzaminus laikys 27 539 mokiniai. Klaipėdos gimnazijų vadovai prognozuoja, jog šiais metais abiturientų, neišlaikiusių egzaminų, procentas bus didesnis.

Valstybiniai brandos egzaminai prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei pernai, pagrindinė sesija prasidės birželio 7 dieną ir baigsis liepos 2 d. Egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad svarbiausius egzaminus - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos - skirtų net 10 kalendorinių dienų. Šis intervalas, atsižvelgiant į mokyklų vadovų pageidavimus, skirtas tam, kad mokyklos tarp šių dviejų itin svarbių egzaminų galėtų organizuoti konsultacijas.

Dar viena šių metų naujovė - visų egzaminų laikas bus pailginamas 15 minučių. Tačiau, pasak Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorės Lygijos Virkšienės, abejojama, ar egzaminų prailginimas padės abiturientams juos išlaikyti.

„Atestatui gauti užtenka išlaikyti du egzaminus, bet mes galvojame ir apie abiturientų galimybes studijuoti, apie profesinę karjerą, apie finansines galimybes, jei nepavyktų įstoti į nemokamas studijas. Labai norime, kad vaikams sektųsi, bet jei kalbame, kad egzaminai bus tik pailginti 15 minučių, o paties egzamino užduotys nebus lengvinamos, tai prognozė gali būti, jog bus daugiau abiturientų, neišlaikiusių egzaminų“, - tikino L. Virkšienė.

Jai pritarė ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas. Jis teigė, kad mokytojai daro viską, ką gali, ir tikisi, jog abiturientai sėkmingai išlaikys egzaminus.

„Žinoma, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai yra labai svarbūs, bet ruošiasi mokiniai ir kitiems egzaminams. Yra sveikintini žingsniai, kai atsisakome įskaitų, kai yra mėginama tą situaciją palengvinti mokiniams, bet šiaip manau, kad tie, kurie nori mokytis, gali ir tokiomis situacijomis mokytis. Yra sunku, žinoma, norėtume, kad visi sėkmingai pabaigtų, bet ką galime, tą darome“, - dėstė A. Girdzijauskas.

L. Virkšienės teigimu, nuotolinio mokymosi metu aiškiai pasimatė, jog vieni mokiniai turi savarankiško mokymosi įgūdžių, o kitiems šių įgūdžių, deja, trūksta.

"Darėme mokinių ir abiturientų apklausą, tad yra dalis, kuriems nuotolinis mokymas tinka ir jie gali savarankiškai mokytis, tai daro nuosekliai, turi savo dienotvarkę, režimą ir geba laiką planuotis, tačiau yra ir tokių, kur matome, jog negeba laikytis režimo, tą matome ir pagal mokymosi pasiekimus.

Iš kiekvienos abiturientų klasės yra po du ar tris abiturientus, kuriems tikrai sunkiau sekasi, suprastėjo rezultatai.

Jie praranda vidinę motyvaciją, savidiscipliną ir tiesiog yra vienišumas, padidėjęs stresas, ir tai paveikia vaikų emocinę būseną", - pasakojo L. Virkšienė.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė pastebėjo, jog labiausiai abiturientai nerimauja dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, nes jis - lyg loterija.

„Lietuvių kalbos egzaminas visada būdavo sunkiausias dėl neprognozuojamumo, nes net ir pedagogai sako, kad tai tas pats, kaip knygą skaityti - vienam labai patinka, o kitam ne. Lietuvių kalbos vertinimas visais laikais, kai tik prasidėjo valstybiniai egzaminai, kėlė labai daug šurmulio ir abejonių, kiek jis yra teisingas ir objektyvus. Didžiausią nerimą ir kelia lietuvių kalbos egzaminas, nes tai yra kaip loterija, tu niekada nežinai, kokį įvertinimą gausi“, - sakė J. Andrijauskienė.

Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė L. Virkšienė pasakojo, jog balandžio mėnesį vyks mokykliniai menų egzaminai, tad juos laikantieji privalės pasidaryti testus.

„Dailės egzaminas gali vykti nuotoliniu būdu, nes ten nėra sudėtinga, kad mokiniai savo darbus nufotografuotų, pademonstruotų ir pristatytų, bet problema yra muzikos egzaminas. Mūsų mokykla yra centras ir šį egzaminą laikys 12 žmonių. Tariamės su komisija, kad visi laikantys egzaminą abiturientai turėtų pasidaryti testą ir komisijos nariai taip pat, kad galėtume tą egzaminą organizuoti gyvai“, - tikino L. Virkšienė.

Skiepai

SKIEPAI.

 

Tikisi sugrįžti į klases

Eilėje prie vakcinavimo centro pavyko pakalbinti abiturientą Dominyką, kuris pasakojo, jog atvyko skiepytis, nes vasarą nori išvažiuoti į užsienį, ir tikisi, kad pasiskiepijus pavyks sugrįžti į mokyklą. Taip pat pripažino, jog bijo neišlaikyti egzaminų.

„Lietuvių kalbos egzaminui yra išskirtinai sunku pasiruošti, nes mokytoja negali visko paaiškinti gyvai. Tai visiškai kitoks net ir požiūris, kai mokaisi per kompiuterį, yra labai blogai. Galėtų abiturientams leisti sugrįžti bent į lietuvių kalbos pamokas arba į tas, kurių egzaminus laikysime, nes yra “žiauriai" sunku.

Nerimas yra tikrai didelis, aš bijau neišlaikyti egzaminų.

Vakcinuojasi ne visi

Kovo 29-balandžio 1 d. pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina be išankstinės registracijos buvo kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai bei abiturientai, per kelias dienas buvo paskiepytas 621 asmuo.

Tačiau, pasak L. Virkšienės, situacija dėl skiepų gimnazijoje yra sudėtinga, pasiskiepijusiųjų - gana mažas procentas.

„Nedidelis procentas mokytojų yra pasiskiepiję, nes gimnazijų mokytojai dar tebelaukia eilėje, o iš viso yra pasiskiepiję apie 13 darbuotojų, pakviesti pagal amžiaus kategoriją, keletas mokytojų skiepijosi su “AstraZeneca„ vakcina, kai kvietė be eilės. Yra ir abiturientų vienas kitas, kurie ėjo pasiskiepyti. Mes sudarėme sąrašus, kas nori skiepytis, buvo paklausta, kokios vakcinos norėtų, visi sąrašai yra perduoti Savivaldybės Sveikatos priežiūros skyriui ir laukiame, kada būsime kviečiami“, - sakė L. Virkšienė.

Ji pridūrė, kad yra šeimų ir net mokytojų, kurie kategoriškai atsisako skiepytis, o testuotis taip pat nenori, tad su darbuotojais ir abiturientais yra nuolat komunikuojama, kokia skiepų nauda ir kodėl reikėtų vakcinuotis.

A. Girdzijauskas tikino, jog situacija Klaipėdos Vydūno gimnazijoje yra priešinga - abiturientai ir mokytojai noriai naudojasi galimybe pasiskiepyti.

„Turime dvi dideles abiturientų klases, yra atsisakę tik keli skiepytis ir žinau, kad abiturientai noriai rašosi į vakcinavimo eiles, galimybe naudojasi. O mokytojai kai kurie pasinaudojo “AstraZeneca„ galimybe, kad greičiau pasiskiepytų, kai kurie laukia, kol ateis eilė, laukia kitų vakcinų, bet taip, kad kategoriškai atsisakytų skiepytis mokytojai, mes tokių neturime“, - dėstė gimnazijos direktorius.

O Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė džiaugėsi, jog jau 90 proc. mokytojų yra pasiskiepiję.

"Pas mus yra pasiskiepiję daugiau nei 90 proc. mokytojų ir apie 50 proc. abiturientų. Mokykla yra maža ląstelė, visuomenės atspindys, kokios visuomenėje nuostatos, tad ir mokykloje tokios pat nuostatos. Žinoma, yra visokių nuomonių, yra ir labai kategoriškų požiūrių į skiepus, taip pat yra ir vadinamųjų antivakserių, - sakė J. Andrijauskienė.

 

Įžvelgė nesąžiningumo atvejų

Baigiantiems dešimtą klasę mokiniams yra privalomi lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai - jie dėl pandeminės situacijos šiemet vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinimuose dalyvaus daugiau kaip 25 tūkst. mokinių.

Tad jau kovo pabaigoje, siekiant išbandyti technines galimybes, dešimtos klasės mokiniai laikė bandomuosius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus. Jų metu nesklandumų nebuvo.

„Rezultatų dar negavome, tačiau kadangi mokytojai taisė darbus, tai sakė, kad buvo ir silpnesnių, ir labai neblogai įveikusiųjų užduotis. Mes džiaugiamės, kad visi sėkmingai prisijungė ir turėjo technines galimybes. Niekam nebuvo taip, kad dingo elektra ar kažkokie interneto trikdžiai, vaikai pasitikrino žinias“, - sakė L. Virkšienė.

Tačiau J. Andrijauskienė pasakojo, jog pedagogai įžvelgė ir nesąžiningumo atvejų.

„Mokytojai pastebėjo, kad yra nesąžiningumo faktų, nes klaidų pobūdis pas vaikus buvo vienodas, teko kalbėti ir su kolegomis iš kitų miestų, tai girdėjau informaciją, jog daug kas iš mokinių naudojosi programėlėmis. Neatspindi realybės bandomieji egzaminai, tai galbūt tik dar labiau išryškino problemas, kad mokinys stengiasi ne savo žiniomis išlipti, o pasinaudodamas išorės pagalba“, - dėstė J. Andrijauskienė.

Dešimtokai, atlikdami privalomus pasiekimų patikrinimus, bus paskirstyti į tris srautus. Lietuvių kalbos ir literatūros (raštu) pasiekimų patikrinimo I srautas užduotis atliks balandžio 20 d. 9 val., II srautas - balandžio 21 d. 9 val., III srautas - balandžio 21 d. 12 val. 30 min.

Matematikos pasiekimų patikrinimą I srautas pradės balandžio 22 d. 9 val., II srautas - balandžio 23 d. 9 val., o III srautas - balandžio 23 d. 11 val. 30 min.

Kuriuo būdu bus vykdomas PUPP specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, spręs mokyklų vadovai, atsižvelgdami į pedagoginių psichologinių tarnybų individualias rekomendacijas mokiniams.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder