Simonas Gentvilas

Simonas Gentvilas: nenoriu skambėti ciniškai, bet karai yra laikini, o klimato kaita – chroniškas dalykas

(3)

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijose (COP27) dalyvaujantis aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad maždaug po dešimtmečio apie milijardas gyventojų turės persikelti gyventi į kitus, mažiau užterštus miestus, kadangi dėl perteklinės drėgmės ir karščio dalis teritorijų taps negyvenamomis.

Todėl, pabrėžia ministras, valstybėms būtina ieškoti kovos su klimato kaita sprendimų, o Lietuva, anot jo, šiuo klausimu gali pasiūlyti ne tik žinias, tačiau ir reikiamas technologijas.

„Kinijoje šįmet kai kuriuose miestuose buvo 70 dienų iš eilės, kai temperatūra buvo virš 40 laipsnių. Mes matėme, kas dėjosi Europoje su rekordinėmis sausromis, kas dėjosi Pakistane, kai trečdalis teritorijos buvo užlieta. Tai nenoriu nuskambėti ciniškai, bet karai vis tiek yra laikini, tas pats Ukrainos karas, labai stengiasi visi kuo greičiau pasiekti taiką, bet klimato kaita yra chroniškas dalykas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė S. Gentvilas.

Ministras nurodo, kad Europa yra jau užsibrėžusi aukštus klimato kaitos tikslus bei sukūrusi technologijas, kaip spręsti, investuoti į atsinaujinančią energiją bei vandens paruošimą. O Lietuvos verslai, anot jo, jau gali pasiūlyti sprendimams reikalingas technologijas.

„Mes jau galime pasiūlyti ne tik kažkokias žinias, bet ir technologijas. (...) Lietuva turi jau tuos sprendimus ir mes, Lietuvos verslas, gali juos eksportuoti, todėl čia (COP27 - ELTA) yra ir užkulisinė eksporto skatinimo dalis“, – pridūrė jis.

„Lietuva turi paskatinti maksimalią ambiciją. Net jei klimato kaita nevyktų, Lietuvai atsinaujinančios energetikos ir jos instaliavimas ir investicijos svetur apsimoka“, – kalbėjo ministras kartu pridurdamas, kad Lietuva jau stato saulės jėgaines Malaizijoje, Malyje, Mongolijoje.

Be to, S. Gentvilo teigimu, COP27 konferencijose be galo svarbu apsispręsti, kaip turtingasis pasaulis prisidės prie neturtingojo pasaulio. Politikas pažymi, kad šalys jau yra numačiusios kelis sprendimus.

„Čia kalba eina apie 100 mlrd. dolerių kiekvienais metais, kaip padėti nuo Bangladešo iki mažų Makronezijos salų, nes iš esmės mažiausi teršėjai yra labiausiai pažeidžiami ir labiausiai kenčia nuo klimato kaitos“, – sakė ministras.

„Tai vienas iš sutartų tikslų – kurti už tris milijardus dolerių palydovinę sistemą dėl ankstyvo perspėjimo, kad prieš audras, sausras būtų žmonės perspėjami, jog ateina stichinės nelaimės ir joms pasiruoštų. Labai daug kalbos bus kaip sukurti mechanizmus finansuoti tas šalis, kuriose jau vyksta klimato kaita ir kelia desperaciją. Vienas iš šaltinių yra papildomi pelno mokesčiai naftos ir dujų gamybos įmonių, nes ypač per energetinę krizę jų pelnai per porą mėnesių buvo susikrauti arti 200 mlrd. papildomų dolerių“, – sakė ministras.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder