Juolab kad iš ten nėra numatytas nusileidimas prie upės. Dalis kretingiškių nesutinka, kad būtų įrengtas modernus skveras, nes ten yra buvusios parapinės kapinės, vėliau bernardinų mokykla, ir jie pageidautų, kad būtų meniškai įamžinta šios vietos istorija.
Skveras ant žmonių kaulų
Prieš pristatant Akmenos upės pakrančių tvarkymo projektą visuomenei, būrio kretingiškių pasirašytą raštą Kretingos rajono savivaldybei ir projekto rengėjams vilniečių bendrovei „Maspro“ įteikė visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai.
Raštas grindžiamas muziejininkės Jolantos Klietkutės žiniomis, kad skvero vietoje 1619 m. buvo įrengtas vadinamasis užkapis, kuriame iš pradžių laidoti nekrikštyti kūdikiai ir savižudžiai.
Tačiau, persipildžius naujai pastatytos mūrinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje buvusioms parapinėms kapinėms, miestiečius imta laidoti užkapyje.
Kapinės čia veikė daugiau kaip 150 metų – iki XVIII a. pabaigos. 1809 m. Kretingos valdytojas kunigaikštis Platonas Zubovas toje vietoje pastatė medinę bernardinų mokyklą.
Jos kieme iki XX a. 3-ojo dešimtmečio dar stūksojo aptrešę kapinių kryžiai. Pokariu sudegusios mokyklos vieta buvo sulyginta, o kryžiai nugriauti.
Taip ši plyna vieta šalia dviejų vienuolynų – Mažesniųjų brolių ordino ir Šventosios širdies pranciškonių, įsikūrusių špitolėje, – sulaukė šių dienų.
Dabar tai – valstybinės žemės plotas, kuriame rengiamasi įrengti dar vieną miesto skverą su 5 šiuolaikinėmis skulptūromis. Šias planuojama pastatyti kada nors ateityje.
„Brukyje“ – gvardijonų pėdos
Visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovai prašė Savivaldybės atsižvelgti į miesto istorinio atminimo prasme jautrią vietą – čia vis dėlto buvo laidojami miestiečiai, kuriems tarnavo mažesnieji broliai, jie siūlė skverą pavadinti „Mažesniųjų brolių skveru“, išsyk randant ir atitinkamus architektūrinius sprendinius.
„Mažesniųjų brolių skvere“, jų manymu, galėtų atsirasti nedideli skulptūriniai kūriniai, skirti įamžinti brolius pranciškonus ir jų veiklą nuo J. K. Chodkevičiaus laikų iki tarpukario ir mūsų dienų.
„Galėtų būti įrašytos iškilių brolių pavardės su datomis – lankytojai kūriniuose tarsi išskaitytų užkoduotą Kretingos miesto metraštį. Taip pat reikėtų įprasminti ir buvusios bernardinų mokyklos istoriją“, – įsitikinęs „Kretingos aikštės“ atstovas Rimantas Radzevičius.
„Kalbėjausi su Telšių dizaineriais, jie siūlo įrengti mažosios architektūros elementus, takui panaudojant „brukį“, į jį įspaudžiant metalines pėdas su išrašytais brolijos gvardijonų vardais. Labai skoningas būtų ir obels sumanymas, kaip yra Litvakų sode Plateliuose.
Arba matyčiau tokį sprendimą – ant suoliuko sėdinčio Augustino Dirvelės skulptūrą. Galima būtų nukelti ir legendinio klebono Bronislovo Burneikio varpus, kaip yra viename skverų Klaipėdoje.
Kad būtų kuo paprasčiau ir skoningiau, o ne nuo miesto istorinės dvasios atsietos skulptūros, kaip dabar madinga, – vamzdis, kubai, visokios abstrakcijos“, – samprotavo J. Klietkutė.
Per kapines – buldozeriu?
Iniciatoriai taip pat siūlė skverą pratęsti iki Akmenos pakrantės, kad iš jo būtų matomas kitas upės krantas – ten, kur miesto ištakos, kur stovėjo pirmoji medinė Kretingos bažnyčia, kurioje įsikūrė pirmieji į Kretingą pakviesti pranciškonai, o dabar apie tai primena Trimituojančio angelo skulptūra. Tai būtų graži abiejų upės krantų ir miesto istorijos sąsaja.
Pasak R. Radzevičiaus, Kretingos rajono merui Antanui Kalniui „Kretingos aikštės“ atstovai taip pat išdėstę savo mintis. „Galvojame, kad dar ne vėlu keisti sprendinius, dar turime vilčių, kad bus atsižvelgta.
Dabar gi buvusioje kapinių vietoje numatyta nežinia kas, tai yra nepagarba mirusiesiems. Ant kapinių bet ko neturėtų būti. Kam tas skubėjimas, jei nėra su kretingiškiais išdiskutuoto sprendimo?
Jau geriau tegul ir lieka pieva. Dabar susidaro toks įspūdis, kad norima kaip sovietmečiu buldozeriu pervažiuoti per kapines.“
Ne projektuotojai sprendžia
Praėjusią savaitę „Kretingos aikštės“ entuziastus pasiekė toks projektą rengiančios bendrovės „Maspro“ architektės Svajos Kaniušėnienės atsakymas: „Įvertinus jūsų pateiktas pastabas ir siūlymus, į juos projekto sprendiniuose nebus atsižvelgta.
Pasiūlymai dėl skvero pavadinimo keitimo ar skulptūrų tematikos pasirinkimo nėra šio projekto sprendinių dalis. Tokie klausimai turėtų būti svarstomi atskirai.
Pažymėtina, kad dėl skulptūrų tematikos bei visuomenei svarbių objektų – tokių kaip skverai, gatvės ar kt. – pavadinimų sprendžia ir sprendimus priima miesto taryba.
Šiame projekte numatomos tik skulptūrų įrengimo vietos, tačiau ne konkretūs meniniai sprendimai. Taip pat informuojame, kad pasiūlymui įrengti pėsčiųjų taką upės link nebuvo pritarta, nes siūlomi sprendiniai kertasi su privačiomis žemės valdomis, ir tai pažeistų trečiųjų asmenų interesus.“
J. Klietkutė apgailestavo: „Pastarosios mūsų siūlymo dalies projektuotojai net nesuprato: nesiūlome įrengti tako per privačias teritorijas – tiesiog tame pačiame skvere, ant šlaito, prakirtus krūmus, galima įrengti apžvalgos aikštelę, nuo kurios matytųsi kitas upės krantas.“
„Pajūrio naujienų“ kalbinta S. Kaniušėnienė tvirtino, kad projektavimo darbus atliko pagal jau anksčiau MB „Pupa – strateginė urbanistika“ parengtas projektavimo užduotis: „Ne mūsų kompetencija – reikia ar nereikia to skvero. Jau sykį buvo viešai diskutuota ir darsyk su Savivaldybės specialistais svarstysime galimus pakeitimus.“
Projektą galės koreguoti
Savivaldybė skelbė, kad gyventojai savo siūlymus dėl Akmenos pakrančių tvarkymo projekto dar gali teikti iki šių metų pabaigos, tad pilietiški „Kretingos aikštės“ atstovai tikino neprarandą vilties, kad ir kiti kretingiškiai neliks abejingi šiai istorinei miesto vietai, o Savivaldybė atsižvelgs į jų nuomones.
Rajono meras A. Kalnius, „Pajūrio naujienų“ paklaustas, kodėl tarsi skubotai, jungiant prie Akmenos pakrantės tvarkymo projekto, ketinama tvarkyti ir Špitolės skverą, su tokiu teiginiu nesutiko: „Tai nėra skubota, – Savivaldybėje ne vienerius metus kalbėta, kad būtina sutvarkyti prie špitolės esantį skverą, kuris dar nė neturi oficialaus pavadinimo.
Jį galėsime suteikti vėliau, kai trečią projekto etapą – tikimės iki 2027-ųjų, bus tvarkoma ši vieta. Ji palikta paskiausiai, nes yra kultūros paveldo teritorija, joje reikia atlikti archeologinius tyrimus, ir nežinia, kokių staigmenų po jų galime tikėtis.
Būtų nelogiška, jei, tvarkant Akmenos pakrantes, paliktume nesutvarkytą šią gana viešą vietą, kuri kitapus upės irgi siejasi su miesto istorija. Šis skveras prašėsi stilingo užbaigtumo, juolab kad buvo tokių kretingiškių, kurie ten siūlė įrengti turistinių autobusų statymo vietas.“
Mero žodžiais, dar tikėtinos diskusijos su kretingiškiais, nes pagal jų idėjas kuriamas ir gražinamas miestas: „Tegul tik žmonės rodo iniciatyvas, tuomet projektą koreguosime“.
Paklaustas, ar nebus per vėlu, patikino, kad eigoje projektą dar bus galima keisti, kaip tai buvo atliekama statant Sporto centrą, nes dabar stabdyti visą Akmenos pakrančių tvarkymo projektą dėl Špitolės skvero pataisų nebūtų tikslinga.
Būtina diskusija su miestiečiais
Kretingos miesto įvaizdžio kūrimui neabejingas kraštietis architektas Vytautas Grykšas taip pat mano, kad sprendimas dėl skvero yra skubotas: „Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekte šis skveras, matyt, neišsiteko, arba jam sutvarkyti neliko lėšų, – svarstė jis. – Norėtųsi, kad šita vieta būtų patrauklesnė, įrengta su istorinio atminimo ženklais.
Dabar gi suformuotas vingiuotas takas, suolai, kada nors – skulptūros. Jeigu skulptoriai norės ką nors pakeisti, teks iš naujo rengti projektą.“
Kretingos katalikų parapijos klebonas ir pranciškonų brolijos gvardijonas Saulius Paulius Bytautas sakė, kad projektas nepatenka į jų teritoriją – vienuolynui priklauso tik nedidelis ruožas palei špitolę ir sklypas žemai, prie Akmenos, kuriame likę neseniai sudegusio pastato nuodėguliai.
„Savo sklype galime šeimininkauti, tačiau teritorija, kur ketina įrengti skverą, – ne mūsų“, – sakė klebonas, patikinęs, kad ankstesnis vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas neprieštaravo miesto Bendrojo plano įgyvendinimui.
Klebonas neslėpė, kad jiems patekti į jų nudegusį sklypą yra gana problemiška: pakalnė per stati įvažiuoti, o apačioje esančio privataus sklypo savininkas neleidžia pravažiuoti. „Žinome, kad nuodėguliai nepuošia pakrantės – teks susitvarkyti, pėsčiomis su nešuliais kopti į kalną.“
Greta būsimo skvero špitolėje įsikūrusio seserų pranciškonių vienuolijos atstovė Pranciškonų gimnazijos pedagogė Danutė Ančerytė mano, kad, prieš įrengiant skverą, reikėtų kalbėtis su miesto žmonėmis ir sužinoti, ko jie nori.
„Šiaip jau sėdėti ir žiūrėti į Vilniaus gatvę, kažin, ar kas norės, juolab kad priešingoje pusėje skoningai įrengtas Jurgio Pabrėžos skveras. Reikėtų kažko patrauklaus“, – savo nuomonę išsakė ji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą