Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo mokytojams, laukiantiems vadovėlių, naudotis skaitmenine metodine medžiaga, kurią jie galėtų derinti su senais vadovėliais, tačiau realybėje mokytojai pripažįsta, kad toks mokymo būdas sunkina pasirengimą pamokoms ir dar labiau padidina mokytojui tenkantį krūvį.
„Mokytojas renka medžiagą iš senų vadovėlių, kai kuriuos uždavinius tenka ir kurti, nes jų nėra arba jie yra du, o reikia daugiau. Laiko sąnaudos yra milžiniškos.
Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad vietoj vadovėlių paruošė papildomą medžiagą, tačiau ji duoda tik įsivaizdavimą mokytojui, apie ką kalbėti, tai nėra ta medžiaga, kurią gali dėstyti per pamoką, ar užduotys, kurias atsispausdinęs gali paduoti mokiniams, naudos iš jos tikrai nėra daug“, – teigė Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytoja Violeta Baltūsienė.
Pasak jos, iššūkių kyla ir bandant rasti informaciją, kaip mokiniams aiškinti temas, kurių ankščiau nėra buvę arba jų mokėsi vyresnių klasių mokiniai.
„Matematikos atnaujintoje programoje yra temų, kurių nebuvo. Aš tą temą išmanau, bet nežinau, kiek detaliai ją reikia aiškinti mokiniams.
Taip pat labai daug temų yra perkeltos, pavyzdžiui, iš vienuoliktos ar devintos klasės į penktą ar šeštą klasę ir, nors tų temų turinį galime rasti senuose vadovėliuose, tačiau kaip tą medžiaga metodiškai perteikti gerokai jaunesniam vaikui, jokios informacijos nėra“, – sakė mokytoja V. Baltūsienė.
Ji akcentavo, kad problemos ir iššūkiai nesibaigia net gavus naujos mokomosios medžiagos: „Šiemet mūsų gimnazija visus išleistus matematikos vadovėlius jau užsakė, tačiau juose pasitaiko klaidų, todėl mokytojas turi atidžiai tikrinti, pats išsispręsti visus uždavinius kiekvienai klasei, kiekvienai pamokai.“
Pradinių klasių mokiniai dalį vadovėlių pagal atnaujintas programas turi, jais gali naudotis pirmokai, antrokai ir ketvirtokai.
Išimtis yra trečiokai, nors jų programa atnaujinta jau pernai, vadovėliai dar nepasiekė mokyklų nei skaitmeniniu, nei popieriniu pavidalu.
„Nei pratybų, nei vadovėlių trečiokams pagal atnaujintas programas nėra, tačiau vis tiek mokome pagal atnaujintą programą, mokytojai patys pagal ugdymo planą ruošia medžiagą ir stengiasi išmokyti to, ką trečiokai turi žinoti“, – teigia Darbėnų gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja Indrė Goriunova.
Pertvarkos procesą kritikuoja ir mokiniai
Nuo 2024 m. taikomi vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose.
Taip pat į aukštąsias mokyklas nebegalima stoti be išlaikytų lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų. Tačiau be pagrindinių dalykų vadovėlių antrus metus jau mokosi abiturientai.
Pasiruošimas brandos egzaminams visada buvo sudėtingas ir daug streso keliantis laikotarpis, tačiau dvyliktokai teigia, kad jiems kaip niekada daug naujovių: vienuoliktoje klasėje – tarpiniai patikrinimai, nauja egzaminų tvarka, nauja programa, o dar ir darbas be mokomosios medžiagos apsunkina pasirengimą egzaminams.
„Neturime naujų geografijos, lietuvių, biologijos ir matematikos vadovėlių, todėl mokomės iš senų.
Tenka mokytis iš skirtingų vadovėlių, tiek vienuoliktos, tiek dvyliktos klasės, keičiame juos pagal temas.
Daugiausia sunkumų sukelia tai, kad vadovėlių nesinešame namo, turime palikti juos klasėje, nes vienuoliktokai mokosi iš tų pačių vadovėlių“, – sakė abiturientė Neda Pociūtė.
Mokiniai akcentavo, kad mokytojai įdeda daug pastangų, kad paruoštų pamokų medžiagą, konspektus, tačiau didžiausia problema yra mokymasis namuose, namų darbai, kuriuos daryti tenka neturint vadovėlių.
„Nėra labai patogu mokytis namuose ir rengtis kontroliniams darbams, nes didžioji dalis informacijos yra parašyta vadovėlyje. O mokytojai taip pat gali nespėti ko nors paaiškinti ar papasakoti“, – kalbėjo dešimtokė Alicija Zacharevičiūtė.
Iki 2025 m. – tik pusė visų reikalingų vadovėlių
Ugdymo turiniui skirtas krepšelis vienam vaikui per metus siekia 26 eurus, prie šios sumos 2023–2024 papildomai skiriamos projektinės lėšos.
Pasak Salantų gimnazijos bibliotekininkės Brigitos Petrauskienės, problema yra ne tik ta, kad kai kurių vadovėlių leidyklos parengti nespėja – naujiems vadovėliams įsigyti trūksta lėšų.
„Mokyklos vadovėlių neturi todėl, kad per vėlai yra skiriamos lėšos, ir leidyklos atsilieka išleisti vadovėlius.
Šiuo metu bibliotekininko darbas yra labai sudėtingas, jaučiamas mokytojų nepasitenkinimas, įtampa dėl būsimų užsakymų, daug skaičiavimų, kam skirti prioritetus ir panašiai. Bibliotekininkas tampa buhalteriu“, – teigė B. Petrauskienė.
Leidyklos „Šviesa“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Evelina Zumbakytė sakė, kad kai kurių dalykų vadovėliai mokyklų nepasiekia dėl laiko stokos, nes vienam vadovėliui išleisti reikia bent metų, taip pat trūksta ir žmogiškųjų išteklių.
„Leidyklos suinteresuotos išleisti kuo daugiau vadovėlių, tačiau tai priklauso ne tik nuo laiko, bet ir nuo žmogiškųjų išteklių: kiek vadovėlių projektų galima vykdyti, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti jų kokybę. Be to, leidyklos susiduria su panašia problema, kaip ir mokyklos – sudėtinga rasti tam tikrų dalykų autorių, pavyzdžiui, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros“, – akcentavo E. Zumbakytė.
Pasak jos, pernai kilusi sumaištis dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, paveikė ir leidyklų darbą, sudarant vadovėlius, skirtus viduriniam ugdymui: „Buvo sudėtinga planuoti dėl vidurinio ugdymo programų ir egzaminų kaitos, todėl rengti, pavyzdžiui, matematikos vadovėlį XI klasei, buvo iššūkis, kol nebuvo aišku dėl egzamino dalių ir temų.“
Anot E. Zumbakytės, norint, kad mokyklos visus reikiamus vadovėlius turėtų iki 2026 m., finansavimas turėtų būti ne mažesnis negu dabar. Jei bus skiriamos tik mokinio krepšelio lėšos, vadovėlių stigs iki 2029 m.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, net ir su papildomai skirtu finansavimu mokyklos 2025 metus sutiks atnaujinusios tik apie pusę visų reikalingų vadovėlių“, – apibendrino E. Zumbakytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą