Ar šią vasarą liko laiko knygai?

Rasa BLUŠKĖ, muitininkė

Paprastai, kai darbe būna visokio skaitymo, teisės aktų analizavimo, suprantama, parėjęs namo prie knygos neprisilieti. Šią vasarą perskaičiau tris knygas ir esu labai savimi patenkinta. Man knyga svarbi nuo pat pirmų dienų, kai išmokau skaityti, iki šiol. Lieku ištikima tradicinei popierinei knygai.

Trys šią vasarą mano perskaitytos knygos, kurias rekomenduočiau skaitytojams: Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“. 2019 m. ji buvo perkamiausia pasaulyje knyga; Haruki Murakami „Norvegų giria“; Patrik Svensson „Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija“. 2019 metais buvo perkamiausia negrožinė knyga Švedijoje. Pastaroji knyga įdomi: žmogus lyginamas su unguriu.

Petras BIELSKIS, teatrologas, režisierius

Pastaruoju metu skaitau Vaižgantą. Rengiu rašinį, tai man jo medžiaga labai reikalinga. Kitiems nelabai lieka laiko, paskaitinėju tik epizodiškai. Manau, kad visiems reikėtų skaityti Vaižgantą. Tai, kad mes dabar nebeskaitome senųjų autorių, - didelė bėda. Skaitau Valančiaus tekstus, Dieve, koks įdomus ir nūdieniškas jis yra. Esame užmiršę tą kultūrinį sluoksnį. Dabartinis yra šiek tiek biednokas, pasiduoda dabartinei šios dienos temai. Bėdų buvo visada, bet tie senieji autoriai sugebėdavo perlipti per jas, mokėjo neprarasti lygsvaros.

Šiek tiek skaitau poezijos. Esu atradęs Kazį Bradūną, tiesiog jį įsimylėjęs. Kažkaip mes apie jį mažai težinome, o jo tokia didi dvasinė galybė. Skaitau Eugenijų Matuzevičių, Vytautą Mačernį. Labai užsikepęs esu dėl Salomėjos Nėries, manau, mes kažkaip neišmintingai ją nubraukėme. Kai poetai iškrenta, mūsų sieloje lieka anga, tuštuma. Ji nepaprastai įdomi, ypač paskutiniai eilėraščiai, tokie skaudūs, atviri. Manau, kad žmogui neužtenka vien tik dabartinės poezijos. Kultūra turi remtis kuo nors, pastatas negali būti pastatytas ant paviršinio sluoksnio. Reikalinga platesnė pačios kultūros projekcija.

Živilė PUTNIENĖ, VšĮ „Klaipėdos šventės“ komunikacijos koordinatorė

Atvirai pasakius, jau kokius tris mėnesius vis pasiimu į rankas Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ IV dalį, bet padedu realiai pajudėjusi du puslapius į priekį. Lauksiu rudens ar žiemos. Skaitau labai įvairią literatūrą: ir lietuvių autorius, kartais ir klasiką. Ją būni skaitęs mokykloje, o dabar matai naujas spalvas. Fantastikos nemėgstu, o istorinės knygos patinka. Labai įdomios būna biografinės knygos, bet dabar labai didelė pasiūla, tai reikia atsirinkti.

Svajoju perskaityti kokią nors knygą originalo kalba, nesvarbu kokią. Galėtų būti kad ir Homero „Iliada“ ir „Odisėja“ graikų kalba. Viena įsimintiniausių knygų visais laikais, įskaitant ir studijų metus, buvo Viljamo Folknerio „Rugpjūčio šviesa“. Norėčiau ją dar kartą paskaityti, nors skaičiau jau kokius tris kartus. Viena paskutinių knygų, kurias perskaičiau, buvo Tatianos De Rosnay „Saros raktas“, kurioje vaizduojama genocido pradžia. Aš kartais vienu metu skaitau ir kokį nors romaną, kuris leidžia stačia galva įsimylėti, ir kartu kokią nors skaudžią knygą, kurią paskaitęs nelabai net valgyti nori. O neseniai pakliuvo į rankas Susannos Kubelkos knyga „Šiandien madam pareis vėliau“, tokia, sakyčiau, su atitinkamu prieskoniu.

Tomas JUOČYS, Klaipėdos dramos teatro direktorius

Šiuo metu skaitau Hanso Christiano Anderseno pasaką „Sniego karalienė“ (juokiasi). Statysime tokį spektaklį. Mano profesija tokia, kad ir pačiam tenka skaityti knygas, ir kitus raginti tai daryti. Turėjau tikslų šią vasarą, buvau kelias knygas pasidėjęs, bet dar nepradėjau jų. Man dažniausiai siunčiamos pjesės, tai tokią literatūrą dažniausiai ir skaitau.

Gregory David Roberts „Šantaramą“ man daug kas rekomendavo ir turiu tą knygą, padovanojo man, bet vis niekaip nepradedu. Šią savaitę turėsiu atostogų, tai pasirinksiu kokią nors vieną knygą, vešiuosi ir pradėsiu skaityti.

Aušra ZARAMBIENĖ, lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė

Be galo noriu skaityti ir mėgstu. Prie lovos guli kelios knygos, laukia savo eilės. Gaila, kad tam labai mažai laiko lieka. Po kurio laiko jų krūva sumažėja, o paskui vėl didėja. Juokauju, kad kai buvo pirmas karantinas, džiaugiausi, nes buvo daug knygų neskaitytų, daug darbų nepadaryta, šeimos nuotraukų albumai nesutvarkyti.

Jau kelios savaitės atostogauju, dabar namuose dažau sienas. Kadangi esu įstaigos vadovė, atostogos pusinės: tenka dalį darbų daryti ir per atostogas. Gaila, bet dabar skaitau tai, kas galbūt visiškai neįdomu kitiems: įvairius Vyriausybės sprendimus, nutarimus, apie pasiruošimą naujiems mokslo metams. Aš labai domiuosi psichologine literatūra. Vaikų tėveliams galėčiau patarti paskaityti Gary Chapman ir Ross Campbell „Penkios vaikų meilės kalbos. Kaip išmokti vaiko meilės kalbą“ bei žymios vokiečių pradinės mokyklos pedagogės Fee Czisch knygą „Vaikai gali daugiau“. O vadovams patarčiau paskaityti Linos Preikšienės „Motyvuoti paprasta“.

Audrius VITKAUSKAS, karys

Vasarą daug ūkinių darbų: reikia žolę pjauti, bulves ravėti, laistyti agurkus, pomidorus ir kt. (juokiasi). Knygai laiko leika nebent po 24 valandos naktį. O svajoju labai daug ką perskaityti. Man knygas dovanoja, jos kaupiasi. Ir pats perku jas, ir iš bibliotekos pasiimu. Dabar skaitau Lietuvos istoriko gargždiškio Roberto Petrausko knygą apie Antrąjį pasaulinį karą,trečią dalį apie karą su Rusija. Labai gerai išnagrinėta tematika - 500 puslapių rašoma tik apie kelis mėnesius: iki smulkmenų, labai daug niuansų paliesta, padėtis Lietuvoje taip pat. Labiausiai mėgstu istorines knygas, skaitau ir istorinius romanus.