Architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė: „Naujos jungtys sujungia tik du krantus, bet sukuria žymiai daugiau nei dvi naujas galimybes“

Klaipėda per pastaruosius metus išgyvena reikšmingų pokyčių – miesto centre formuojasi naujos erdvės, atsiveria piliavietė, vystomi krantinių projektai. Kaip šiuos procesus mato savo srities profesionalai, kokias galimybes jie įžvelgia ir kur slypi dar neišnaudotas potencialas? 

Pristatydami šį interviu kartu su LASKAO – organizacija, aktyviai prasidedančia miesto kūrimo ir architektūros kultūros sklaidos Klaipėdoje – kviečiame pažvelgti, kaip keičiasi mūsų miestas ir kokių galimybių jame dar slypi. Apie tai kalbamės su architekte, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) nare Mante Černiūte-Amšiejiene. 

Kaip vertinate pastarųjų metų pokyčius Klaipėdos centre – ypač piliavietės teritorijoje ir jos prieigose?

Pokyčiai tikrai džiugina. Klaipėdos centre pajudėjo ne vienas ilgai lauktas projektas – jau matome ir besiformuojantį naują vaizdą. Ypač miesto centrą pakeitė pilies bokštas bei atsiverianti Memelio miesto teritorija su naujais tūriais, prieigomis prie vandens. Bokšto iškilimas suteikė ilgai lauktą įprasminimą piliavietei: dabar ji yra pilis, o ne tik pilies vieta.

Skeptiškai žiūrėjau į pilies atstatymą, nes esu mačiusi tikrai nekokybiškų pavyzdžių, kuriais sudarkomi senamiesčiai. Mano požiūriu, geriau saugoti tikrai autentiškus išlikusius objektus, nei imituoti tai, kas buvo. Tačiau Klaipėdos pilies atveju pasiektas teigiamas efektas. Pilies bokštas tapo pagrindine Senamiesčio ir prieigų dominante – istoriniu centru. 

Tiesa, pati teritorija yra vis dar mažai patraukli, joje trūksta gyvybės ir įveiklinimo. Didelė dalis piliavietės yra tik pravažiavimas ir praėjimas. Pilies atkūrimo projektas sudėtingas ir vystomas palaipsniui. Šiuo etapu įspūdis tikrai didelis. Tikiuosi, kad tolimesni etapai sulauks dėmesio ir bus įgyvendinti.

Ar, Jūsų nuomone, miesto centro pertvarkos vyksta tinkama kryptimi – tiek urbanistine, tiek architektūrine prasme?

Miestas yra gyvas organizmas, todėl jo vystymasis yra sudėtingas ir nevienareikšmis procesas. Didelę įtaką reguliuoti plėtrą turi savivalda, bet, norint gyvybingo miesto, būtina sudaryti palankias sąlygas verslui, girdėti jo poreikius. 

Klaipėda išskirtinė tuo, kad dalį miesto planuoja ir valdo valstybė. Tai yra uosto teritorija, kuri užima beveik visas miesto prieigas prie Kuršių marių. Klaipėdos centras ir gyvenamieji kvartalai netenka daug potencialo dėl to, kad neturi tiesioginio ryšio su mariomis, nors yra visai netoli nuo jų. Mūsų miestui trūksta Europos uostamiesčių jausmo, kai gyveni, pramogauji, ilsiesi ir lankai teatrus prie pat vandens.

Pokyčiai šia linkme vyksta, tik ne taip sparčiai ir ne taip plačiai kaip norėtųsi. Miesto istorinis centras turi išėjimą prie marių, jis plečiamas pilies ir buvusios „Laivitės“ teritorijose. 

Akivaizdu, kad to nepakanka. Tikiuosi, kad išvysčius šiuos projektus ir augant Klaipėdos patrauklumui, bei kuriantis naujoms uosto teritorijoms pietinėje dalyje, bus sudarytos galimybės ir daugiau miesto erdvių prie vandens panaudoti visų miestiečių poreikiams, o krovą perkelti į ne tokias patrauklias vietas.

Kaip mieste siekiama geriausių rezultatų erdvių pertvarkymui ir patrauklumo didinimui?

Architektūrine prasme pasiekti geriausių rezultatų kol kas nėra sugalvoto geresnio varianto kaip architektūriniai konkursai. Kai dėl svarbių pastatų ar erdvių projektavimo rungiasi kolegos architektai ir siūlo geriausius variantus. 

Memelio miesto administracinis pastatas yra puikus to pavyzdys. Iš daugelio gerų variantų buvo pasirinktas geriausias, kuris ne tik įsilieja į urbanistinį kontekstą, rodo deramą pagarbą istorijai, bet ir papildo erdvę nauja kokybe, kuria viso kvartalo įvaizdį.

O kodėl nėra organizuojama daugiau konkursų?

Architektūrinių konkursų organizavimo dažnai vengiama dėl daugelio priežasčių, o ypač dėl tam reikalingo laiko. Vis skubama greičiau parengti projektus ir pereiti prie įgyvendinimo. Suprantamas noras. Tačiau dažnai nutinka taip, kad skubant nepavyksta pagreitinti procesų, jie kaip tik užsitęsia kur kas ilgiau, o ir nežinant, kokie galėjo būti variantai, neišdiskutuojant, neįtraukiant visuomenės į procesą, rezultatas nuvilia.

Kokie elementai, Jūsų nuomone, reikalingi Klaipėdai ir kokios teritorijos potencialiai gali tapti gyvybinga miesto centro ašimi?

Stebiu kaip Klaipėdoje atgyja teritorijos, kuriose sutvarkomos krantinės. Manau tai akivaizdžiai parodo, kad miesto gyventojams ir svečiams Klaipėdoje norisi daugiau vietų prie vandens. Sutvarkyta pietinė upės krantinė atgaivino erdvę tarp Pilies ir Biržos tiltų. Tai tapo turbūt judriausia vieta miesto centre. Sutvarkytas skveras ir krantinės kitoje upės pusėje sukūrė aktyviai naudojamą poilsio zoną.

 Turėtų greitai pajudėti Šiaurinio rago krantinės projektas, kurio įgyvendinimas, manau, miestą atneš naują kokybę ir kartu su greta vystomu kvartalu pagaliau įpūs į Klaipėdos centrą daugiau europietiško uostamiesčio jausmo. 

Kur matytumėte didžiausią Klaipėdos miesto centro potencialą?

Pagrindinis Klaipėdos centro potencialas yra marių ir upės prieigos. Mūsų upė yra pačioje miesto širdyje. Prie jos žiočių ir kūrėsi miestas. 

Todėl istoriškai taip palankiai susiklostė, kad Klaipėdoje upė betarpiškai siejasi su gyvenamosiomis ir viešosiomis erdvėmis, aikštės, skverai ir pastatai prieina prie pat vandens. Kad upės krantai būtų intensyviau išnaudojami reikia tiltų. 

Dabar abu krantus centre jungia Biržos ir Pilies tiltai. Tarp jų ir yra intensyviausiai naudojama pakrantės dalis. 

Link Šiaurinio rago ir kruizinių laivų terminalo krantinės naudojamos labiau epizodiškai – dažniausiai žmonės čia patenka į keltą arba renginių metu. Link elektrinės pastato erdvė labiau monofunkcinė – ją dažniausiai naudoja šeimos su vaikais dėl čia esančios žaidimų aikštelės. 

Tuo tarpu link Jono kalnelio judėjimas pastaruoju metu tikrai atgijęs. Tai įvyko ne tik dėl vieno iš miesto simbolių – Meridiano, bet ir dėl sutvarkytos bastioninių įtvirtinimų teritorijos su naujomis poilsio erdvėmis ir takais. 

O kur ir kokius pokyčius dar siūlytumėte?

Šiemet netoli elektrinės teritorijos vienai iš miesto švenčių pastatytas laikinas pėsčiųjų tiltas leido pasitikrinti ilgai miesto planuose puoselėtą idėją. Tiltu žmonės noriai naudojosi. Abu krantus sujungiančios gijos šioje vietoje įgyvendinimas leistų praplėsti intensyviai naudojamas upės krantines. Tiltas sujungtų jau atnaujintas teritorijas ir pastūmėtų naujų vystymąsi. 

Be to, Klaipėdos elektrinės kompleksas su istoriniais pastatais laukia konversijos. Jo panaudojimas viešosioms funkcijoms galėtų papildyti Klaipėdos miesto kultūrinį gyvenimą ir pasiūlyti naujų pramogų atvykstantiems svečiams. 

Naujai vystomo Bastionų namų kvartalo gyventojai galėtų sklandžiau įsijungti į miesto centro gyvenimą ir kurti paklausą naujoms veikloms abiejose upės pusėse. 

Kita vieta pėsčiųjų jungčiai per upę, numatyta miesto bendrajame plane, yra tarp Šiaurinio rago ir Kruizinių laivų terminalo. Ji padėtų spręsti šių teritorijų panaudojimo sezoniškumą. 

Naujai statomo Memelio miesto kvartalo gyventojai galėtų užpildyti pietinės krantinės ir piliavietės poreikį lankytojams. Naujos jungtys sujungia tik du krantus, bet sukuria žymiai daugiau nei dvi naujas galimybes. Todėl tikiuosi, kad šie miesto planai neliks užmarštyje.

Klaipėdoje kalbama apie grįžimą prie vandens. Ar iš tiesų jau judame šia kryptimi, ar tai vis dar išlieka tik deklaracija?

Judame, bet nedaug, jei matuosime viso miesto masteliu. Didžioji dalis Klaipėdos išlieka už uosto tvoros. Tai nulemta miesto raidos etapo, kai uostas plėtėsi į pietus, o greta jo gyvenamieji kvartalai. Pagrindinis judesys link marių yra miesto centre. Čia nuo sovietmečio pokyčiai akivaizdūs. Atverta piliavietė ir veriasi buvusi „Laivitės” teritorija. 

Upės krantus atranda naujų gyvenamųjų kvartalų vystytojai. Tiek centre, tiek šiaurinėje dalyje statomi gyvenamieji namai patraukliose vietose prie upės. Tačiau kol kas stringa pramoninių teritorijų konversija.

Kuriose miesto vietose, Jūsų nuomone, prieiga prie upės ar uosto galėtų būti sustiprinta ar labiau įveiklinta?

Upės pakrantėse judesys neatpažįstamai padidėjo nutiesus naują dviračių taką nuo Senamiesčio iki Tauralaukio tilto. Takas kol kas eina tik viena ar kita upės puse. Sutvarkius abi – pokyčiai aplinkinėse teritorijose būtų neišvengiami. 

Prie marių reikėtų labiau atverti prieigas istoriniam miesto centrui ir pietinėje Klaipėdos dalyje esantiems gyvenamiesiems kvartalams. 

Ten gyvena didžioji dalis miestiečių. Tikriausiai pagrindinė vieta, kurioje galėtų būti kuriamas pilnavertis patekimas prie marių yra Stariškių vietovė. Tai teritorija, kurioje yra daug neišnaudoto potencialo ir galimybė prie marių sukurti patrauklias poilsio ir pramogų vietas.

Ar yra kitų miestų pavyzdžių, kurie, Jūsų nuomone, galėtų būti pritaikyti Klaipėdoje, siekiant sukurti gyvas ir traukiančias pakrantes? Ar tos idėjos galėtų pasiteisinti uostamiestyje?

Prie Baltijos jūros yra puikių pavyzdžių, iš kurių galime pasisemti idėjų, tačiau nukopijavus nebūtinai pasieksime tą patį efektą. Kiekvienas miestas yra savaip unikalus. Klaipėdoje tikrai turime puikių galimybių plėtoti prieigas prie vandens, ir tai būtina daryti siekiant didinti miesto patrauklumą. 

Svarbiausia yra nepamiršti, kad gyvos erdvės yra tos, kurios jungia įvairias paskirtis. Vien gyvenamas ar vien ofisų kvartalas bus aktyvus tik dalį laiko. Sinergija tarp skirtingų veiklų kuria daugiau galimybių.

Kokias galimybes matote, kad Klaipėda urbanistiškai „atsigręžtų“ į upę ir uostą? Ar kažkas, Jūsų manymu, stabdo šį procesą?

Kad Klaipėdoje labiau jaustume vandens artumą reikia priartinti miesto gyventojus prie marių ir prie upės. Tam akivaizdžiai reikalinga pramoninių ir dalies uosto teritorijų konversija. Miesto centrinėje dalyje vykstanti uosto veikla yra sunkiai suderinama su gyvenamosios aplinkos artumu. Triukšmas ir tarša nesukuria palankios gyvenimui terpės. 

Normos gal ir neviršijamos, bet jausmas ne tas. Plečiantis uosto teritorijoms pietinėje dalyje būtų puiki galimybė taršias veiklas iškelti iš centro.

Uostas šiais metais pradėjo įgyvendinti naujo administracinio pastato su krantinėmis projektą. Jam pasirinko vietą miesto centre prie marių. Galbūt ši plėtra paskatins planuoti dalies krovos teritorijos konversiją į palankesnes miesto centrui veiklas. 

Prie upės taip pat dar yra daug galimybių efektyviau panaudoti teritorijas ir atverti jas gyventojams. Pramonė gali keltis į mažiau patrauklias miesto dalis, o prie upės atsirastų nauji gyvenamieji kvartalai, viešos erdvės, parkai, vietos ir infrastruktūra vandens sportui, poilsiui ir laisvalaikiui, naujos galimybės smulkiam verslui. 

Kaip galėtų atrodyti Klaipėdos pakrančių vizija per artimiausius 10–20 metų?

Jei būtų įgyvendinti dabar pradėti projektai ir tęsiami suplanuoti, tai upės pakrantės pokyčiams tęsiantis miesto centras juntamai padidėtų. 

Įgyvendintas Bastionų namų kvartalas, nutiesta Danės gatvės tąsa link Mokyklos gatvės, elektrinės konversija, krantinių sutvarkymas su naujais dviračių takais ir viešosiomis erdvėmis bei įgyvendintos naujos jungtys tarp upės krantų praplėstų naujas erdves, paskatintų verslą investuoti į pokyčius gretimose teritorijose. 

Tokiu būdu galėtų patraukliausios Klaipėdos centro teritorijos išsitęsti iki pat Liepų gatvės tilto. Marių krante pamatytume Memelio miesto konversijos visų etapų įgyvendinimą. 

Kol kas statomas tik pirmasis. Iškiltų uosto administracinis pastatas ir būtų pastatytos naujos krantinės. Šie projektai leistų miesto istoriniam centrui priartėti prie marių Naujamiesčio dalyje. 

Senamiesčio pusėje vystomas Pilies projektas galėtų būti aktyviau įveiklintas jei pajudėtų pokyčiai uosto dalyje. Į pietus nuo pilies, uosto ir miesto planuose numatyta, dalies teritorijos konversija. Ji galėtų įgauti pagreitį atveriant teritoriją ir įleidžiant įvairias naujas veiklas.

Dažnai teritorijos pokyčiai pradedami ne nuo griovimo ar naujų statybų, bet suteikiant erdves menininkams, smulkiam verslui ar pramogoms. Panašiai Klaipėdoje buvo prisijaukinta buvusi „Laivitės” teritorija, o šiuo metu kultūriniai renginiai po truputį vyksta elektrinės pastatuose. 

Tad tokį modelį galima būtų pritaikyti pilies gretimybėse. Deja, dėl suformuotos gatvių struktūros, pėstiesiems Klaipėdos pilis yra atskirta nuo Senamiesčio. Tai labai pablogina šių teritorijų darnią sąveiką. 

Ar būtų galima įvardinti, kam piliavietė labiausiai pritaikyta dabar?

Šiuo metu piliavietė ir jos gretimybės labiausiai išnaudojamos pramogoms su automobiliu. Tokia aplinka nėra patraukli smulkiam verslui ir kuriamas įvaizdis gan skurdus. Būtina spręsti šią situaciją. Pėsčiųjų jungtims per Pilies gatvę paprastų sprendimų nėra, bet per artimiausius 10-20 metų, manau, galima juos rasti ir įgyvendinti.

Kaip galima įtraukti bendruomenę į šių erdvių kūrimą ir pritaikymą kasdieniams miesto gyvenimo poreikiams?

Aktyvus gyventojų įsitraukimas į miesto raidos procesus yra labai reikalingas. Tik patys miestiečiai žino geriausiai ko jiems trūksta. Klaipėdos bendruomenės ir dabar yra labai įvairios ir tikrai aktyvios. 

Netrukus Klaipėdos centras pasipildys naujais gyventojais dabar vystomuose kvartaluose ir labai tikėtina, kad jie turės naujų pasiūlymų. Kai viskas gerai- nepastebime, bet trūkumai labai „bado akis“. 

Kad bendruomenė aktyviai dalyvautų plėtros procesuose turi būti poreikis, problemos, idėjos. Su naujais įgyvendintais projektais, manau bendruomenės aktyvumas padidės ir tai atneš daugiau teigiamų pokyčių.

– Ačiū už nuoširdų pokalbį, skirtą laiką ir įžvalgas apie Klaipėdos miesto pokyčius ir urbanistinę raidą.

Atraskite Klaipėdos architektūrą, kuri prabils, rugsėjo 13–14 dienomis vyksiančio renginio „Pastatai kalba. Klaipėda“ metu. Visos renginio metu vykstančios ekskursijos – nemokamos ir atviros visiems.