Erzino vairuotojo elgesys, tad sukūrė technologiją, be kurios dabar neįsivaizduojame automobilio

Jos ištakos yra gerokai gilesnės, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pirmieji bandymai transporto priemonėse įdiegti nuolatinį greitį fiksuojančius valdiklius atlikti dar praėjusio amžiaus pradžioje, o šiandienos gamintojų diegiamos technologijos tiesia kelią vis platesnėms galimybėms.

Kai kuriuose automobiliuose naudojamos sistemos jau gali sėkmingai imituoti gyvų vairuotojų elgesį šiems nieko nedarant. Ir tai nėra šimtus tūkstančių kainuojantys prabangūs modeliai, o kasdieniai aplink mus zujantys automobiliai.

Tad kaip per dešimtis metų tobulėjo technologija, kurią įžiebė sumanaus išradėjo susierzinimas?

Pokario aktualija

Šiuolaikinės pastovaus greičio palaikymo sistemos autorystė nuo 1948 metų priskiriama talentingam mechanikui Ralphui Teetoriui. Teigiama, jog ši idėja jam kilo dėl nuolatinio susierzinimo.

Inžinierius-išradėjas buvo aklas ir nebegalėjo apsikęsti jį vežiojančio vairuotojo elgesio: kai tik prabildavo, šis kiekvieną kartą sumažindavo greitį.

Tačiau dar didesniu postūmiu sukurti tokią sistemą tapo JAV po Antrojo pasaulinio karo įvestas 35 mylių per valandą greičio apribojimas, kuriuo siekta taupyti degalus ir lėtinti padangų dėvėjimąsi.

1950-aisiais R. Teetorius patentavo įrenginį, turintį jungtį su varančiuoju velenu, ir prietaisą, nuo tam tikros ribos pasipriešinantį greičio paminos spaudimui. Pasiekus norimą greitį, ši sistema galėjo jį užfiksuoti.

Tad pirminis poreikis netiksliai atspindi tolimesnę tokių sistemų evoliuciją. Keičiantis automobiliams, tobulėjo ir ši technologija, bet principas išliko toks pat – leisti vairuotojui užfiksuoti pastovų greitį ir patraukti kojas nuo pedalų.

Ji itin išpopuliarėjo didelėse šalyse, turinčiose plačius kelių tinklus, nes leido sumažinti nuovargį ilgose kelionėse. Nenuostabu, kad sparčiausiai technologija buvo vystoma JAV.

Šiandien kruizo kontrolės sistemos pasiekė anuomet menkai kam įsivaizduotą lygį. Šiuolaikiniuose prabangiuose „Audi“ ar „Mercedes-Benz“ modeliuose prie navigacijos duomenų prijungtos sistemos gali numatyti būsimą kelio reljefą ir prie jo priderinti komfortišką bei saugų greitį.

Tačiau pavyzdžių nereikia ieškoti vien tarp brangių automobilių. Daugelyje vidutinės klasės modelių jau gali būti įdiegtos adaptyviosios pastovaus greičio palaikymo sistemos.

Veikiausiai joms teks sugalvoti naują pavadinimą, nes pagrindiniu jų privalumu tampa ne pastovaus greičio fiksavimas, o gebėjimas parinkti tinkamą greitį pagal eismo sąlygas.

Naudodamos jutiklius, tokios sistemos aptinka transporto priemones priešais automobilį ir atitinkamai parenka saugų greitį šioms stabdant ar greitėjant bei palaiko norimą atstumą.

Ši technologija tebetobulinama, nes vis dar sulaukia nemažai priekaištų dėl netolygaus veikimo arba perdėtų reakcijų. Todėl kai kurie gamintojai žengia toliau.

Štai „Kia“ modeliuose naudojamose išmaniosiose pastovaus greičio palaikymo sistemose diegiami mašininio mokymosi algoritmai leidžia perprasti automobilio naudotojo vairavimo įpročius ir juos atkartoti aktyvavus kruizo kontrolę.

Turi veikti nepastebimai

Automobilių žurnalistas Justas Lengvinas sako, kad kruizo kontrolės tapo adaptyvios, tad jas jau derėtų priskirti prie saugumo įrangos. Todėl, specialisto manymu, tokios sistemos privalo veikti nepastebimai.

„Priekyje pasirodžius automobiliui, sistema turėtų stabdyti tolygiai, nekirsti per stabdžius. Grįžti į pasirinktą greitį po pristabdymo taip pat turėtų ne per agresyviai ir ne per lėtai. Žinoma, tai yra ir vairuotojo pasirinkimo dalykas“, – dėsto pašnekovas.

J. Lengvinas sako visuomet atkreipiantis dėmesį į tai, kaip lengva ir patogu aktyvuoti bei reguliuoti šią sistemą. Žurnalisto žodžiais, vien šis kriterijus gali lemti jo pasirinkimą: naudoti sistemą ar išsiversti be jos.

„Nors ir kokį automobilį vairuoji, pripranti prie jo valdymo, tačiau automobilio sistemų naudojimo patogumas yra ne išpuikimo, o saugumo kelyje klausimas“, – pabrėžia „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.

Šie aspektai tebėra vieni svarbiausių katalizatorių automobilių gamintojams, ieškantiems būdų, kaip toliau tobulinti pastovaus greičio palaikymo sistemas.

Todėl 2019 metais įmonę „Kia“ valdanti „Hyundai Motor Group“ pristatė pirmąją pasaulyje mašininiu mokymusi paremtą išmaniąją kruizo kontrolės technologiją (SCC-ML).

Ši technologija padeda atpažinti ir analizuoti vairavimo modelius, dėl to kruizo kontrolės sistema gali taikyti tinkamiausius sprendimus. Vairuotojui tai suteikia galimybę labiau ja pasitikėti, nes su laiku sistemos elgesys tampa vis labiau panašus į jo paties.

Toks dirbtinio intelekto algoritmo įtraukimas į automobilio valdymą smarkiai pagerina tiek pusiau autonominių sistemų praktiškumą, tiek vairuotojų požiūrį į jas.

J. Lengvino tvirtinimu, kuo tiksliau automatiškai atliepiamos situacijos kelyje ir kuo labiau vairuotojui tai primena jo paties veiksmus, tuo labiau stiprėja paskata naudoti šią technologiją.

Be to, gamintojai pažymi, jog sistema suprogramuota taip, kad vengtų mokytis nesaugių vairavimo modelių. Taip didinamas jos patikimumas.

Realūs scenarijai

„Kia“ modeliuose diegiamos išmaniosios kruizo kontrolės kūrėjai teigia išnagrinėję per 10 tūkst. vairavimo modelių. Palaipsniui ši sistema turėtų automatizuoti vis daugiau vairuotojo funkcijų: nebereiks  patiems nustatyti atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės, taip pat pagreitėjimo tempo ir kitų parametrų.

Toks universalumas leis atsižvelgti į vis didesnį kiekį situacijų, kurios gali pasitaikyti kelyje.

Pavyzdžiui, vairuotojai skirtingai įsibėgėja greitkelyje, lenkdami užmiesčio keliuose ar judėdami gyvenamosiose teritorijose.

Prie kintančios aplinkos negalinčios prisitaikyti technologijos kelia erzulį ir nepasitenkinimą, tad nenuostabu, kad daug vairuotojų laukia šio proveržio.

Dar vienas „Kia“ išmaniosios pastovaus greičio palaikymo sistemos privalumas – nuolatinis jos „atsinaujinimas“. Dėl savo veiklos specifikos sistema niekada nenustoja mokytis ir įsimena naujausius vairuotojo elgesio modelius.

Ji greitai prisiderina prie skirtingų vairuotojų, jei automobiliu naudojasi daugiau žmonių, taip pat prie naujo savininko įpročių.

Dabar moderniosios pastovaus greičio palaikymo sistemos dažnai sujungiamos su „Start/Stop“ įranga, todėl jos pajėgia automobilį valdyti itin plačiame greičio diapazone.

Jos gali net visiškai sustabdyti transporto priemonę miesto spūstyje, natūraliai sumažinti atstumą iki kito automobilio ir vėl pajudėti kartu su eismo srautu.

J. Lengvinas pastebi, kad kol kas tai dar nėra itin dažnai vairuotojų naudojama funkcija, tačiau jam ji – viena labiausiai patinkančių.

„Kad ir kaip keistai skambėtų, kruizo kontrolė yra nepamainomas daiktas spūstyse. Turbūt nė vieno nedžiugina slinkimas lėtu eismo srautu, o gerai veikianti – laiku sustojanti ir pati pradedanti judėti – kruizo kontrolės sistema nuima šį vargą nuo didmiesčių vairuotojų pečių“, – įsitikinęs automobilių apžvalgininkas.