Grybautojas iš pašaukimo: geriausios ir slapčiausios vietos

„Per paskutinius ketverius metus birželio-liepos mėnesiais į mišką grybauti vykau: 2021 metais - 8 kartus, 2023 metais - 5, 2024 metais - 11, o šiemet - jau 11 kartų, ir dar sezonas tik prasideda“, - pasakoja R. Smilingis.

Pagal užkietėjusio grybautojo statistiką, 2021 m. pavyko surinkti 6,1 kg grybų, 2023 m. - 6,6 kg, 2024 m. - net 39,2 kg, o 2025 m. - jau 52 kg.

Didžioji dalis laimikio - voveraitės.

„Tendencijos aiškios - kuo dažniau eini į mišką, tuo daugiau grybų parsineši. Tie, kas kartą per mėnesį nueina į mišką ir randa saujelę, mano, kad tai viskas, ką šiemet duoda miškai. Bet reikia tiesiog daugiau laiko praleisti tarp medžių“, - tvirtina grybautojas.

Grybavimo vietos

Paklaustas apie mėgstamas grybavimo vietas, R. Smilingis vardija: „Pirmoje vietoje - Veiviržėnų miškas. Antroje - Pėžaičių. Trečioje - Mikoliškių miškas. Ketvirtoje - Endriejavas.“

Grybautojas pabrėžia, kad svarbiausia - ne miško pavadinimas, o konkreti vieta, kur grybai dygsta: „Dešimt žingsnių į šoną - ir jau praėjai gerą vietą.“

Grybų „Eldorado“

R. Smilingio teigimu, kiekvienas patyręs grybautojas turi savo „grybynus“ ir net maršrutus.

„Aš turiu savo trasą - nuo vieno grybyno iki kito. Maždaug 1,5 valandos kelio. Jei sutinki kitą grybautoją ir matai, kad jo laimikis toks pat kaip tavo, supranti, jog susidūrei su sau lygiu konkurentu“, - pasakoja R. Smilingis.

Kai kurios vietos atrandamos netikėtai. Jei planuota „grybynė“ būna ištuštėjusi, tenka sukti galvą dėl plano B.

„Kartą atėjau į vietą, o ten tik kotukai. Nuėjau kur akys mato ir radau „Eldorado“ - vietą, kur net kojos nėra kur padėti, nežinai, nuo kurio galo pradėti rinkti. Man taip pasitaikė tris kartus“, - pasakoja jis.

Baravykų mažai, kaip ir grybautojų

Paklaustas, kokių grybų šiemet randama be voveraičių, R. Smilingis vardija: geltonieji kazlėkai, pūkuotės, raukšlėtasis gudukas. Visi šie grybai, anot jo, dar neturėtų dygti - greičiausiai tai gamtos išdaigos.

Paklaustas apie baravykų gausą grybautojas dalinasi: „Paskutinį liepos sekmadienį radau keturis baravykus - visi buvo “su gyventojais".

Nors socialiniuose tinkluose atrodo, kad grybautojų miškuose apstu, R. Smilingis sako, kad jų iš tiesų nedaug.

„Per šešis kartus Veiviržėnų miške tik kartą sutikau grybautojus“, - sako jis.

Patarimai pradedantiesiems

Patyręs grybautojas turi ir patarimų tiems, kurie šį sezoną pirmą kartą susigundys miško gėrybėmis.

„Visų pirma, reikia studijuoti grybų literatūrą. Internete yra puikių svetainių su nuotraukomis ir aprašymais. O svarbiausia - eiti į mišką su patyrusiu žmogumi, kuris paaiškins, kas valgoma, o ko geriau neliesti“, - pataria R. Smilingis.

Vyras taip pat įspėja apie pavojų socialiniuose tinkluose.

„Žmonės įkelia grybą ir klausia - „kas tai?“, o komentaruose arba tyčiojamasi, arba duodami klaidinantys atsakymai. Dėl to rekomenduoju išmokti pačiam atpažinti grybus. Su šiuolaikiniais telefonais tai visai nesudėtinga“, - sako R. Smilingis.

Nors pirmieji grybai pasirodo jau birželį, aktyviausias sezonas - liepą ir rugpjūtį. Paklaustas apie sezono pabaigą grybautojas teigia, kad viskas priklauso nuo oro.

„Dar ir spalio pabaigoje pasvarstau - važiuoti ar ne. Matosi, kad grybų mažėja, jie jau nebe tokie gražūs, kai kurie - peraugę. Bet važiuoti vis tiek verta - kartais tiesiog pasivaikščioti, pakvėpuoti miško oru. Ir, jei jau nieko nerandi, bent fiziškai pavargsti, bet dvasiškai pailsi“, - apibendrina grybautojas.