Lietuvoje neseniai mirė vaikas, išgėręs aušinimo skysčio - manoma, kad taip elgtis jį paskatino iššūkis socialiniame tinkle „Tik tok“, o jame tiesiogiai transliuotos žmogžudystės istoriją šią savaitę dar kartą išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas.
Ar ne laikas pagalvoti apie tam tikrus socialinių tinklų ribojimo klausimus, kai juos žmonės vis labiau naudoja beprotiškiems tikslams ne tik dėl įvairių apčiuopiamų naudų, bet ir dėmesio stokos?
Valstybės tarnautojai sutinka, kad problema opi, bet netiki, kad net ir tokia drastiška priemonė išspręstų problemą.
Pripažintos grėsmės
Balandžio 2-ąją vykusiame jungtiniame Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje konstatuota, kad socialinių tinklų poveikio ir galimos grėsmės vaikams šiuo metu yra viena iš aktualiausių temų dėl to, kad internetu iš ekranų sklindantys vaizdai virsta gyvybei pavojingais iššūkiais, patyčiomis, priklausomybe nuo socialinių tinklų, grėsme privatumui ir kitais pavojais.
Policijos departamento posėdžiui pateikta medžiaga atskleidė, jog smarkiai auga internetu platinamo nepilnamečių vaikų pornografijos turinio kiekis.
Kovą Lietuvą sukrėtė įvykis Prienų rajone, kai du paaugliai apsinuodijo aušinimo skysčiu, o vienas iš vaikų dėl to mirė. Paaugliai galimai buvo paveikti socialiniame tinkle „Tik tok“ plintančių iššūkių, policija ieško tų, kurie galėjo inspiruoti tokius vaikų veiksmus.
„Tai tiriama kaip įvykis, ieškoma, siekiama nustatyti ir surinkti duomenis apie galimai kaltus asmenis (...) Tokie tyrimai nėra dažnai pasitaikantys“, - jungtiniame posėdyje sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.
Posėdžiui pirmininkavusi Seimo narė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Jekaterina Rojaka sakė, kad po tokių įvykių norisi uždrausti socialinius tinklus, bet tai neįmanoma.
„Žinoma, pirminė reakcija daugeliui buvo, kad uždrausti ir “Tik tok„, ir kitokias platformas, bet puikiausiai suprantame, kad tai neįmanoma“, - teigė ji.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad sutarta ieškoti būdo, kaip visiems veikti bendrai siekiant spręsti šią problemą.
"Apibendrinimas buvo toks - yra daug institucijų, kurios daro įvairius dalykus, yra daug nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo projektus, bet tokios jungtinės, koordinuotos pastangos, kuri būtų atsakinga ir už stebėseną ir analizę, o taip pat ir rekomendacijas teisėsaugos institucijoms ar politikams, mes neturime.
Kreipėmės į premjerą, kad jis formuotų sprendimą: kas yra tas skirtingas iniciatyvas apjungiantis kūnas", - sakė L. Kukuraitis.
Abejoja draudimo nauda
Būtent siekiu apsaugoti paauglius nuo galimos žalos tapo pagrindiniu argumentu Australijoje įteisinant socialinių tinklų draudimą vaikams iki 16 metų - tam šalies parlamentas pritarė praėjusių metų pabaigoje, draudimas turėtų įsigalioti per 12 mėnesių.
Socialinius tinklus valdančioms įmonėms už pažeidimus numatytos iki 50 mln. Australijos dolerių (apie 28 mln. eurų) baudos.
Seimo Ateities komiteto, tarp kurio veiklos krypčių yra inovacijų ir visuomenės ateities modeliavimas bei technologinės pažangos plėtra valstybėje, pirmininkas klaipėdietis socialdemokratas Vytautas Grubliauskas sako abejojantis, ar analogiškas draudimas Lietuvoje būtų veiksmingas.
"Draudimai, kaip mes žinome, giluminės problemos tikrai neišsprendžia. Laikinai, tam tikrą aspektą vienos ar kitos problemos galbūt ir galima išspręsti apribojant kažką, bet šiaip - kažin.
Aš pirmiausiai žiūrėčiau taip: ne technologijos kaltos, kad jomis naudojamasi neteisingai arba keliant žalą sau pačiam bei kitiems. Juk, vertinant visiškai primityviai, tai lietuvių namų stalčiuose yra ir peilių, ir šakučių - juos irgi galima įvairiai panaudoti.
Matyt, nebūtų galima vien tik technologijų paplitimu ar jų tobulėjimu visus tuos dalykus aiškinti.
Tokių dalykų kaip tiesioginės transliacijos kažkokių aktų - internetinių šiukšlių - tikrai galėtų būti ribojami, bet, kiek aš žinau, tai socialiniai tinklai yra įdėję tam tikrus filtrus, kurie apsaugo žmones nuo labai nepageidautinų vaizdų ir jų transliacijų„, - “Vakarų ekspresui" teigė V. Grubliauskas.
Panašiai mano ir L. Kukuraitis - jis sako, jog draudimas problemos neišspręstų, nes jis lengvai apeinamas, o padėtį pataisytų vaikų ugdymas.
"Kaip komitetas nesame suformavę tokios pozicijos, bet daugiau mažiau tokia nuostata nuskambėjo - vienos programos ar socialinio tinklo draudimas problemos nesprendžia.
Patys socialiniai tinklai turi savo draudimo sistemas, tik tiek kad žinome, jog ir vaikai apeina tas sistemas, o apie totalų uždraudimą, kaip yra kai kuriose šalyse, kalba neina, sakome, kad vis dėlto reikia apeliuoti į vaikų sąmoningumą, ugdymą vaikų, kaip juos paruošti, kad jie kritiškai žiūrėtų į tai, ką mato ekranuose.
Vis tiek, uždraudus vieną sistemą, atsiras daug kitų, per kurias jie prieitų prie tų dalykų„, - kalbėjo Demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos" atstovas.
Policijos atstovas M. Akelaitis sako, kad socialinių tinklų nustatytos taisyklės yra visiškai neveiksnios.
„Socialinių tinklų arba įvairių platformų vidinės taisyklės sako, kad tik nuo 14 metų galima tapti jų naudotoju, tačiau akivaizdu, kad tos taisyklės yra visiškai neveiksnios“, - sakė policijos atstovas M. Akelaitis.
Žmogžudystė - tiesiogiai
Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti griežtą bausmę jaunam Rokiškio rajono gyventojui, kuris 2023 metų spalį mirtinai sumušė kaimyną, o egzekuciją transliavo socialiniame tinkle „Tik tok“.
Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ne kartą anksčiau teistas vyras praeityje taip pat tiesiogiai transliuodavo, kaip gadina svetimą automobilį ir kitą turtą, gąsdina kaimynus - taip jis elgėsi norėdamas užsidirbti pinigų, nes kai kurie žiūrovai jam už tai pervesdavo pinigų.
Beje, kai jis mušė - kaip vėliau paaiškėjo, iki mirties - savo kaimyną, tai gyvai stebėjo apie 140 žiūrovų. Viena iš jų paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, ką mato.
Ar ši situacija liudija tik žudiko nestabilią psichiką? Kaip vertinti taip „pramogaujančius“ ir pinigų pervedimais nusikalstamą elgesį skatinančius žiūrovus?
Pavojus - kas dešimtam žmogui
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikinis psichologas, psichoterapeutas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas Julius Burkauskas sako, kad yra keletas pagrindinių socialinių tinklų keliamų pavojų aspektų: su priklausomybe susijęs elgesys ir probleminis jų naudojimas.
„Moksle ir klinikinėje praktikoje, be į priklausomybę panašaus elgesio, mes matome žymiai daugiau aspektų, kurie susiję su pavojais. Vienas iš jų yra tai, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas tikrai gali turėti socialinio nerimo sutrikimo bruožų, kai vengiama realaus bendravimo, įsitraukiama į virtualų ryšį, nes ten lyg ir lengviau būti, bet prarandami realaus bendravimo įgūdžiai“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.
Anot jo, šiuo metu vienas iš dešimt žmonių socialinius tinklus gali naudoti problemiškai.
J. Burkauskas teigia, kad pavojumi galima laikyti ir žmogaus prisijungimą prie specifinių grupių ar specialaus turinio stebėjimo - vadinamieji burbulai gali teikti klaidinančią ir net žalingą informaciją.
„Tai tokia informacija, kuri gali skatinti žmogų elgtis netinkamai, pavojinga jam - kažką vartoti, kas netinka. Lengvai galima nueiti į radikalėjantį turinį“, - sakė mokslininkas.
Jis pastebi, kad socialinių tinklų algoritmai sukonstruoti taip, kad žmogus, o ypač jaunimas yra skatinamas juose praleisti kuo daugiau laiko. Jaunimui tai gali būti itin pavojinga, nes tokio amžiaus žmonių kritinis mąstymas dar tik formuojasi, tad jiems sunkiau priimti tinkamus sprendimus reaguojant į turinį.
„Ką mes matome, stebime, tiriame, tai visos tos tendencijos tikrai yra pavojingos, nes probleminis interneto naudojimas susijęs su tam tikrais pažinimo funkcijų sutrikimais.
Jeigu jie dėka probleminio naudojimo palaikomi labai ankstyvame amžiuje, tai jaunam žmogui bus sunkiau priimti sprendimus, kontroliuoti save, susitvardyti, gali nukentėti mokymosi procesas. Tos grėsmės daliai žmonių, kurių smegenys jautrios, yra pavojingos ir turime rasti būdų juos apsaugoti“, - kalbėjo specialistas.
Regiono bėda?
2022 metais mokslo žurnale „Arts & Cultural Studies Review“ paskelbtas dviejų Krokuvos Jogailos universiteto autorių - Barbaros Cyrek ir Malwinos Popiolek - straipsnis, tyrinėjantis panašų elgesį, kuris apibūdinamas kaip „socialiai žalingu turiniu“.
Būtina šio žanro dalis - žiūrovų įsitraukimas: jie reaguoja į turinį emocijų ženkliukais, komentarais, aukoja pinigų autoriui ir tiesiogiai su juo kalbasi ar bendrauja tarpusavyje.
Dažniausiai auditorija skatina tam tikrą elgesį, o transliacijos autorius jį atlieka už tam tikrą sumą pinigų.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, jog vadinamosios interneto šiukšlės labiausiai išvystytos ir paplitusios Rusijoje, o tarp žiauriausių pavyzdžių įvardintas 2020 metų įvykis, kai vienas jaunas rusas, paragintas pinigus dosniai aukojančios stebėtojų auditorijos, gruodį į šaltą balkoną uždarė savo nėščią merginą, kuri mirė nuo hipotermijos - tai irgi buvo transliuojama tiesiogiai.
Autorės taip pat pastebi, kad daug populiarumo sulaukia ir kitas tiesiogiai transliuojamas turinys, kurį galima skirstyti į tam tikras kategorijas. Viena iš jų - besaikis alkoholio vartojimas, kita - fizinis ir psichologinis smurtas, taip pat seksualinio pobūdžio veiksmai.
Anot straipsnio, be Rusijos, panašios transliacijos dažnai pastebėtos Ukrainoje ir Lenkijoje.
Toks žmonių elgesys sulaukia vis daugiau mokslo tyrėjų dėmesio - bandoma aiškintis, kas jį skatina. B. Cyrek ir M. Popiolek straipsnyje teigiama, jog tokias tiesiogine transliacijas jų autoriai ir žiūrovai gali laikyti galimybe dalyvauti socialiniame gyvenime.
Mokslininkai aiškinasi, kas skatina tokį elgesį - ne tik netinkamo turinio skleidėjų, bet ir žiūrovų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą