Ne kiekvienam taikosi tokia prabangi mirtis, tik deja, tai yra mirtis, kurios niekas netrokšta, neieško ir nepavydi.
Gyvenai intensyviai tarsi turėdamas dvi širdis (aiman, jeigu ji buvo viena tai be galo didelė, nes neteko sutikti žmogaus, kuris būtų tavimi nusivylęs, ar nepatenkintas), aštuoniolikmečio sveikatą bei energiją ir atrodė, jog Tau nebaisios jokios sveikatos negandos net Covid‘as.
Ėjai, skubėjai ir visur spėjai. Jeigu taip paskaičiavus kiek klaipėdiečių nepakliuvo į Tavo objektyvą, nustebintų mažas skaičius.
Buvai be galo patikimas ir davęs žodį jokiems gamtos ar kitokio pobūdžio gaivalams nepasidavęs jį išlaikydavai.
Buvai profesionalus, buvai dosnus, ištikimas fotoaparatui bei filmavimo kamerai. Buvai, buvai, buvai, deja...
Mums, kol kas dar likusiems šioje žemėje, padovanojai gausybę nuotraukų, jas vartydami, žiūrinėdami kas kartą matysime ne vien tai, kas jose nutraukta, bet ir tave, stovintį anoje objektyvo pusėje, tokį elegantišką ir inteligentišką visam gyvenimui įsirėžusį į mūsų atminties kietąjį diską.
Buvai, esi ir būsi su mumis Eugenijau. Visados.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą