Kaip keičiasi augintinio poreikiai su amžiumi? Veterinarės patarimai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas

Gyvūnai nekalba žodžiais, tačiau jų kūnai pasako daugiau, nei gali atrodyti. Mažiau energijos, priblėsęs kailio žvilgesys, pasikeitęs elgesys – tai ženklai, kad augintiniui gali reikėti papildomos pagalbos.

Kartais užtenka visai nedaug – kelių mažų, bet reikšmingų sprendimų kasdienėje priežiūroje. Pasak veterinarijos gydytojos Rūtos Žukauskienės, papildai gyvūnams nėra prabanga ar mados reikalas – tai atsakingos priežiūros dalis, padedanti ne tik spręsti problemas, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui.

Reikalingi tiek jauniems, tiek senstantiems augintiniams

Kaip pabrėžia veterinarijos gydytoja, gyvūnams papildų gali prireikti dėl įvairiausių priežasčių – nuo nesubalansuotos mitybos iki amžiaus, fiziologinių etapų ar gyvenimo būdo.

„Jei gyvūnas negauna visų reikalingų maistinių medžiagų su maistu, pavyzdžiui, jeigu jis yra šeriamas netinkamos sudėties naminiu maistu arba prastos kokybės pašaru, gali prireikti papildų, kad būtų kompensuoti vitaminų, mineralų ar riebalų rūgščių trūkumai. Papildai reikalingi ir itin jautriais fiziologiniais etapais: augimo, nėštumo ar senėjimo metu.

Senstant gyvūno organizmui, lėtėja medžiagų apykaita, silpnėja sąnariai, imunitetas, todėl tam tikri papildai (pvz., gliukozaminas, omega-3, antioksidantai) gali padėti palaikyti sveikatą.

Jauniems, augantiems gyvūnams papildai gali būti naudingi kaulų ir raumenų vystymuisi. Nėštumo metu, tiek katėms, tiek šunims, visada rekomenduojama skirti folio rūgštį, omega-3 riebiąsias rūgštis.

Papildai itin aktualūs ir aktyviems, sportuojantiems ar dirbantiems gyvūnams. Pavyzdžiui, medžiokliniai, tarnybiniai šunys, šunys asistentai ar kinkinius bei roges traukiantys šunys patiria didesnį fizinį krūvį, todėl jiems gali prireikti papildų sąnariams, raumenims ar energijai palaikyti.

Taip pat papildai gali būti reikalingi stresą patiriantiems ar sergantiems gyvūnams. Ypač jautrūs augintiniai, kurie išgyvena pokyčius savo kasdienėje rutinoje.

Pavyzdžiui, keliauja į naujus namus iš prieglaudos arba vasarai svečiuotis pas šeimininkų draugus, senelius ar gimines.

Tokie augintiniai neretai patiria stresą, kuris pasireiškia per didesnį gyvūno nervingumą, nerimastingumą, sutrikusį virškinamąjį traktą, todėl numatant pokyčius rutinoje ir gyvenamojoje aplinkoje verta investuoti į papildus iš anksto“, – teigia R. Žukauskienė.

Kasdienė priežiūra – ne mažiau svarbi

Tiesa, specialistė priduria, kad papildai nėra skirti tik problemoms spręsti. Jie gali padėti palaikyti gyvūno gerą savijautą kasdien.

„Papildai gyvūnams gali būti naudojami ne tik konkrečioms problemoms spręsti, bet ir kaip kasdienės priežiūros dalis.

Pavyzdžiui, papildai sąnariams skiriami aktyviems ar vyresnio amžiaus šunims, o pavasarį ar rudenį, kai keičiasi kailis, verta rinktis produktus, skirtus kailiui ir odai.

Jei augintinio laukia pokyčiai (numatomos atostogos, išvykos, svečiai, naujametiniai fejerverkai ir pan.), patartina papildus skirti dar iki pokyčių pradžios ir taip padėti pasiruošti bei sumažinti stresą.

Svarbiausia, kad papildų vartojimas būtų pagrįstas ir suderintas su veterinarijos gydytojo rekomendacijomis“, – sako specialistė.

Šunų ir kačių poreikiai skiriasi

Veterinarijos gydytoja pažymi, kad šunų ir kačių poreikiai skiriasi ne mažiau nei jų charakteriai. Kadangi šunys yra visaėdžiai, jų mityba lankstesnė, tačiau katės – visiškos mėsėdės, todėl jų organizmas kai kurių medžiagų nesintetina.

„Šunų ir kačių poreikiai papildams skiriasi dėl jų mitybos ir fiziologijos ypatumų. Šunys ir katės turi skirtingus organizmo poreikius ir medžiagų apykaitą.

Šunys yra visaėdžiai, todėl jų mityba lankstesnė, o papildai dažniausiai skiriami sąnariams, kailiui, odai, virškinimui ar imunitetui stiprinti.

Šunys dažnai gerai toleruoja įvairių formų papildus: tabletes, miltelius, skystį. Katės yra griežti mėsėdžiai, todėl kai kurios maistinės medžiagos negali būti sintetinamos jų organizme (pvz., taurinas, argininas).

Dėl šios priežasties jas būtina gauti su maistu ir jų negalima pakeisti augaliniais šaltiniais. Katės itin jautrios šlapimo takų sveikatai, kuri dažnai paūmėja po kastracijos, tad katėms dažniausiai reikalingi papildai šlapimo takų sveikatai, kailiui, odai, kepenų funkcijai ir imunitetui.

Dėl jautresnio skonio ir kvapo suvokimo, papildus katėms dažnai reikia specialiai pritaikyti pagal formą ir skonį.

Nors abi gyvūnų rūšys gali naudoti papildus profilaktiškai, tačiau jų sudėtis ir tikslas visada turi būti pritaikyti konkrečiai gyvūno rūšiai ir poreikiams, atsižvelgiant į amžių, fiziologinį etapą, aktyvumą ar net veislės specifiškumą, nes, kaip žinia, kiekviena veislė turi įgimtą polinkį į skirtingas sveikatos problemas ir jautrumus“, – tvirtina gydytoja.

Būtina atsižvelgti į veislės ypatumus

R. Žukauskienė priduria, kad individualūs poreikiai priklauso ne tik nuo augintinio rūšies ar amžiaus, bet ir nuo veislės – kiekviena jų turi savų ypatumų bei polinkių.

„Skirtingos veislės gali turėti skirtingų poreikių, nes jų fiziologija, dydis, aktyvumas ir paveldėtos sveikatos ypatybės labai skiriasi.

Pavyzdžiui, ilgaplaukiai persų veislės katinai turi ypač ilgą ir gražų kailį, kurį puoselėjame bei palaikome vartojant papildus, skirtus kailiui.

Tuo tarpu beplaukiai sfinksai, nors kailio ir visiškai neturi, tačiau turi polinkį į jautrią odą, kurią taip pat reikia drėkinti ir maitinti.

Tad nors veislė ir poreikiai itin skirtingi, papildai kailiui ir odai gali būti taikomi tie patys. Didelių veislių šunys nuo mažų taip pat itin skiriasi ne tik dydžiu, bet ir fiziologija.

Maži šunys dažniausiai susiduria su dantų ir burnos higienos problemomis, tuo tarpu dideli šunys dažniausiai turi mobilumo problemų, kurios tik ūmėja jiems senstant.

Kiekvienas organizmas itin specifiškas, tačiau verta atkreipti dėmesį į gyvūno veislės sveikatos tendencijas ir jautrumus“, – sako veterinarijos gydytoja.

Rezultatus duoda tik nuoseklumas

Tiesa, specialistė primena, kad papildai nėra stebuklinga piliulė – jų nauda pasireiškia tik tada, kai jie vartojami nuosekliai ir tinkamai.

„Papildus į augintinio kasdienę priežiūrą reikia įtraukti atsakingai ir vartoti nuosekliai, kad jie duotų realią naudą bei nekenktų gyvūno sveikatai.

Visų pirma, prieš pradedant duoti papildus, būtina įvertinti gyvūno amžių, sveikatos būklę, mitybą ir gyvenimo būdą.

Veterinarijos gydytojas gali padėti nustatyti, kokių medžiagų iš tiesų trūksta ir kokia dozė yra tinkama. Kitas labai svarbus aspektas yra tas, kad papildai neturėtų pakeisti visavertės mitybos, o tik ją papildyti.

Geriausia papildus duoti kartu su maistu, kad jie būtų geriau įsisavinami. Kai kurie vitaminai (vit. A,D, E, K) yra tirpūs tik riebaluose, kiti – vandenyje.

Taip pat labai svarbu laikytis reguliarumo, nes papildai veikia tik tada, kai duodami nuosekliai, rekomenduojama juos duoti kasdien panašiu metu, pagal nurodytą kursą (pvz., 1–3 mėn.).

Taip pat stebėkite savo augintinį, žiūrėkite, kaip jis reaguoja: koks jo elgesys, energija, kailio būklė, virškinimas. Stebėkite, kaip kinta situacija“, – aiškina R. Žukauskienė.

Svarbu atkreipti dėmesį į kokybę

Pasak specialistės, rinkdamiesi papildus, šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į sudėtį, kokybę ir gamybos standartus. Svarbu, kad produktas būtų veterinarinės paskirties, be dirbtinių priedų ir atitiktų GMP (gerosios gamybos praktikos) reikalavimus.

„Renkantis papildus svarbiausia yra kokybė, saugumas ir individualus pritaikymas jūsų augintiniui. Atidžiai skaitykite etiketę: svarbu, kad būtų aiškiai nurodytos aktyviosios medžiagos, jų kiekiai ir paskirtis.

Venkite produktų su dirbtiniais priedais: dažikliais, skonio stiprikliais, kvapikliais ar cukrumi, ypač, jei gyvūnas turi alergijų ar jautrumų.

Įsitikinkite, kad papildas atitinka konkrečią augintinio problemą ar poreikį (pvz., sąnariams, kailiui, virškinimui, imunitetui, nervų sistemai, burnos higienai).

Svarbu, kad papildai būtų veterinarinės paskirties, o ne žmonėms skirti preparatai, nes dozės ir sudėtis skiriasi. Rinkitės patikimų gamintojų produktus, turinčius kokybės sertifikatus.

Vieni tokių – „Bachus“, sukurti bendradarbiaujant su Šveicarijos mokslininkais. Jie išsiskiria natūralia, augalinės kilmės sudėtimi ir plačiu aktyviųjų medžiagų spektru.

Jų gamyba atitinka aukščiausius GMP kokybės standartus, naudojami tik kruopščiai atrinkti, aukštos kokybės ingredientai.

„Bachus“ produktų liniją sudaro septyni papildai, skirti konkrečioms sveikatos sritims: kailiui ir odai, sąnariams ir judrumui, imunitetui, nervų sistemai, dantims ir burnos higienai, kepenims ir virškinimui, taip pat išskirtinis vitaminų kompleksas, sukurtas ir pritaikytas specialiai mažiems šunims“, – pasakoja specialistė.

Triukai, padėsiantys suduoti tabletę

Ne vienas augintinio šeimininkas žino, kaip sudėtinga priversti keturkojį praryti tabletę – net paslėpta mėgstamiausiame maisto kąsnyje ji dažniausiai atsiduria ant grindų.

Tačiau specialistė teigia, kad visgi egzistuoja keletas triukų, kaip lengviau suduoti augintiniams tabletes.

„Vienas iš veiksmingiausių būdų, kaip palengvinti tablečių sudavimą – tabletę paslėpti kito maisto viduje. Galite bandyti tabletę duoti kartu su keliais skanėstais iš eilės: pirmas – tuščias, antras – su tablete, trečias – vėl tuščias.

Rekomenduoju rinktis stiprų kvapą turintį maistą, pavyzdžiui, konservus, sūrį, jei duodate žalią mėsą, puikiai tiks faršas.

Svarbu, kad gabalėlis būtų mažas ir, jei įmanoma, kad augintinis kąsnelį prarytų nesukramtęs. Taip pat tabletes galima sutrinti į miltelius ir sumaišyti su sausu ar konservuotu pašaru.

Kai kurie naudoja specialų tablečių daviklį (angl. pill gun). Tai paprastas įrankis, leidžiantis saugiai įdėti tabletę giliau į burną, ypač tinkamas katėms ar mažiems šunims.

Tiesa, neužmirškite po to duoti skanėstą ar šlakelį vandens, kad gyvūnas nurytų lengviau. Be to, prisiminkite, kad teigiama asociacija visada motyvuoja augintinius, tad po tabletės duokite skanėstą ar pagirkite augintinį, kad procedūra nesukeltų streso.

Būdų yra tikra gausybė, tad lieka tik eksperimentuoti ir išsirinkti, kuris patogiausias šeimininkui bei augintiniui“, – patarimais dalijasi veterinarijos gydytoja.