Burmistro Jono Šliūpo žmona, palangiškė Grasilda Grauslytė-Šliūpienė minėtų gimtadienį
Grasilda būdama paauglė turėjo palikti namus dėl artėjančio Pirmojo pasaulinio karo. Tėvai patarė šešiolikmetei dukrai bėgti iš miestelio į Grūšlaukę (Kretingos raj.) ir apsigyventi pas gimines.
Netrukus Grasilda traukėsi tolyn į Rytus ir atsidūrė Sankt Peterburge, kuriame ji dirbo vaikų aukle inteligentų šeimose. Toks darbas praplėtė merginos akiratį, išugdė manieras.
Laisvalaikiu su bičiule Une Babickaite ji mėgo dainuoti ir vaidinti. Po sovietinio perversmo Grasilda grįžo į Lietuvą ir tarnavo turtingose šeimose.
Palanga garsėjo romantiškomis meilės istorijomis jau nuo Birutės ir Kęstučio laikų. Viena iš itin pikantiškų nutiko 1929 metais, kai, tapęs našliu, J. Šliūpas pasipiršo Grasildai Grauslytei, kuri, sunkiai pasiligojus Jono pirmajai žmonai Liudvikai Malinauskaitei-Šliūpienei (1864-1928), su savo seserimis Šliūpų namuose Kaune dirbo tarnaite.
Pasiūlymas tuoktis moteriai sukėlė dvejonių: žinoma, ištekėjusi iš tarnaitės taptų gerbiama ponia, bet amžiaus skirtumas (32 metai) tuomet buvo retenybė Lietuvoje.
Vos gavusi pasiūlymą tekėti Grasilda, pasitarusi su savo mama, sutiko tekėti, tačiau tik su sąlyga, kad santuoka vyks bažnyčioje, mat J. Šliūpas buvo laisvamanis. J. Šliūpas ir G. Grauslytė susituokė 1929 metais rugsėjo 2 dieną Eržvilko šv. Jurgio bažnyčioje, Jurbarko rajone.
Santuoką palaimino J. Šliūpo bičiulis, kunigas, Palangos vikaras ir progimnazijos kapelionas Julijonas Jasinskis (1875-1934).
Grasilda savo sūnui Vytautui pasakojo, kad santuokos dieną bebūnant klebonijoje, užėjo audra ir žaibas trenkė į zakristiją. Kunigas J. Jasinskis J. Šliūpui sakė - „Jonai, tau šiandien ir dangus saliutuoja!“.
Po sutuoktuvių abu grįžo į Kauną, bet ten neturėjo ramybės dėl jų aptarinėjamos santuokos. J. Jakštas apie jų santuoką rašė: „šioje padėtyje ir vienatvėje atsidūrusiam J. Šliūpui paguoda ir stiprybė atėjo iš antrųjų vedybų.
Jo antroji žmona, palangiškė Grasilda Grauslytė, jaunesnė už jį, rūpestingai ir atidžiai globojo ir rūpinosi juo per 15 jo paskutinių gyvenimo metų.“
Grasilda buvo puiki „gaspadinė“. Palangiškiams ji buvo žinoma ir garsėjo savo talentu skaniai gaminti, ypač mėgiami buvo jos naminiai pyragai su uogomis.
Nors Grasilda buvo puiki namų šeimininkė – pas juos gyveno ir dirbo tarnaitė Jevgenija Marudova-Miniailo (1923-2009) (arba, kaip Šliūpai vadino - Ženia).
Jevgenija šiai šeimai buvo dėkinga visą gyvenimą. Tarnaudama Šliūpams, iš Grasildos ji išmoko raugti kopūstus ir agurkus, virti cepelinus, kimšti vėdarus, kepti kugelį ir netgi trupininį pyragą su juodųjų serbentų uogiene bei biskvitą.
1952 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose Grasilda Grauslytė-Šliūpienė ištekėjo antrą kartą už vaistininko Antano Kartano.
1959 metais vyras mirė. Grasilda mirė 1976 metais kovo 6 dieną Kalifornijoje, palaidota Čikagos tautinėse kapinėse šalia savo pirmojo vyro Jono Šliūpo.
Nuotraukos iš Vilniaus universiteto, Šiaulių akademijos Informacijos centro, Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą