Metaliniuose lituose - Lietuvos turtai
1925 m. sausio 21 d. „Klaipėdos žiniose“ gyventojams primenama, kad šalyje laukiama savo metalinių pinigų, kurie turėtų pasirodyti vasario mėnesį.
"Monetų įstatymas duoda iždui išimtiną teisę kalti ir leisti apyvarton aukso, sidabro ir vario aliuminio pinigus.
Leidžiama išleisti apyvarton vario aliuminio pinigus ligi 2 litų vienam gyventojui, sidabro pinigais ligi 6 litų gyventojui.
Aukso pinigų skaičius neapibrėžiamas. Leidžiant monetas į apyvartą, banknotai iki 5 litų iš apyvartos išimami.
Pradžioje šių metų dailininkas Zikaras pagamino metalinių pinigų modelius su skaičiais priešakinėje pusėje ir Vytimi atvirkščioje pusėje.
Priešakinėje pusėje šalia skaičiaus vaizduojama Lietuvos turtai: monetose vieno cento ir penkių centų linai, 10 centų, 20 centų ir 50 centų miežių varpos avižų valčių glėbyje; vieno lito monetoje matome ąžuolo lapotą šakelę, dviejų litų monetoje šviečiančią saulę, penkių litų monetoje rugių gubas ir 10 litų monetoje lietuvaitę tarp gausingų žemės ūkio vaisių.
Tie visi ženklai vaizduoja Lietuvos ekonominę stiprybę ir galėjimą ugdyti materialinę kultūrą. Antroje visų monetų pusėje vaizduojasi Vytis, tikras gryno kraujo pilnas linksmybės „žemaitukas“.
Iš viso reikia iškalti 42 000 000 monetų, 126 200 kg svarumo."
Klimato atšilimas
Klimato atšilimas, regis, jau prieš 100 metų buvo prasidėjęs. Apie tai buvo rašoma ir to meto spaudoje.
„Klaipėdos žiniose“ 1925 sausio 21 d. informuota, kad Klaipėdoje sausio mėnesį - pavasarinis oras.
„Nepaprastai šiltas oras gamtoje gaivina, kaip pavasary augalus. Viename daržely Hospitalų gatvėje jau pradėjo žydėti kai kurios gėlės. Ir medžio šakelės turi palinkimo sprogti.“
„Lengva žiema“, - antrinama 1925 m. sausio 22 d. „Lietuvos keleivyje“. „Kartais turime ir prie mūsų lengvų žiemų ir tada randasi tarp žmonių kalbos, kad prie mūsų bene visuotina klimato atmaina nusiduoda.“
Svečiai
1925 m. sausio 22 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė, kad į Klaipėdą sausio 21 d. buvo atvykę Valstybės Prezidentas A. Smetona ir prof. V. Krėvė-Mickevičius. „Svečiai skaitė paskaitas Lietuvių klube apie dabartinę Lietuvos padėtį ir tautininkus. - Tą patį vakarą norima įstaigti Lietuvos tautininkų sąjungos Klaipėdos skyrių.“
Daina apie Klaipėdą
1925 m. Klaipėdos leistame laikraštyje „Lietuvos keleivis“ greta Klaipėdos krašto, Lietuvos ir užsienio žinių sausio 20-osios numeryje publikuota U. Vaičiūno parašyta „Daina apie Klaipėdą“.
Klaipėda nemažas miestas, e, e, o! Ant Akmenės tiltas tiestas, e, e, o!
Ant to tilto aš stovėjau, e, e, o! Ir į vandenį žiūrėjau, e, e, o!
Gražios panos klaipėdiškės, e, e, o! Daug gražesnės kaip kauniškės, e, e, o!
Man bestovint ant tiltelio, e, e, o! Ėjo panos gale kelio, e, e, o!
Jūs ponaitės, jūs prūsaitės, e, e, o! Grakščios Lietuvos mergaitės, e, e, o!
Einam laivan atsisėsim, e, e, o! Ir burniškai pakalbėsim, e, e, o!
Jos iš manęs šaipos, juokias, e, e, o! O aš stoviu kaip apuokas, e, e, o!
Didlietuvių jos nemyli, e, e, o! Jau ne vieną jos apvylė, e, e, o!
Josios tautiškai nešioja, e, e, o! Tiktai prūsokus vilioja, e, e, o!
O Klaipėdos vokietukai, e, e, o! Kartais kaip tikri velniukai, e, e, o!
Lietuvininkai klaipėdiškiai, e, e, o! Daug mandresni kaip kauniškiai, e, e, o!
Kaunas žiūri ir nemato, e, e, o! Kad vokiečiai juosius trato, e, e, o!
Į Berlyną rodo kelią, e, e, o! Siūlo lietuviui nevalią, e, e, o! Laukininkai - didi būrai, e, e, o!
Net nuo Nemuno lig jūrai, e, e, o! Lietuviais prisipažįsta, e, e, o!
Tuom jie suvisai neklysta, e, e, o! Čia visi gerai gyvena, e, e, o!
Tvartuos gyvuliai nebliauna, e, e, o! Šventadieniais - kelias rūksta, e, e, o!
Klaipėdiškių žirgai dūksta, e, e, o! Kaip tenai gyvent malonu, e, e, o!
Nėra nei vargšų, nei ponų, e, e, o! Taip gražus Klaipėdos kraštas, e, e, o!
Napsakys burna nei raštas, e, e, o! Ak gyventi ten norėjau, e, e, o!
Bet nelaimė negalėjau, e, e, o! Neužtenka idealų, e, e, o! Bet ir duonos reik po balių, e, e, o!
Rašyti komentarą