„Persepolis“ – asmeniška, ironiška ir politiška brendimo istorija, pasakojama jaunos Marjane akimis. Jos vaikystė Teherane sutampa su Irano revoliucija, vėliau – Irano ir Irako karu, stiprėjančiomis represijomis ir vis didesniais asmeninės laisvės suvaržymais. Paauglystėje išvykusi į Europą Marjane susiduria su kita tikrove – laisve, bet kartu ir vienatve, svetimumu bei gyvenimu tarp dviejų kultūrų.
Nors filmas kalba apie revoliuciją, karą, represijas ir emigraciją, jo centre išlieka labai žmogiška istorija – šeima, tapatybės paieškos, maištas, pirmosios meilės, muzika ir bandymas išlikti savimi pasaulyje, kuris nuolat reikalauja prisitaikyti.
Nuo komikso puslapių iki didžiojo ekrano
„Persepolis“ pirmiausia gimė kaip autobiografinis Marjane Satrapi grafinis romanas, kuriame autorė savo šeimos ir asmeninę istoriją susiejo su XX amžiaus pabaigos Irano politiniais lūžiais. Vėliau kartu su Vincentu Paronnaud ji pati perkėlė kūrinį į kino ekraną.
Filme išliko atpažįstama minimalistinė, daugiausia juodai balta grafinio romano estetika, tačiau animacija jai suteikė judesį, ritmą ir naują emocinį sluoksnį.
„Persepolis“ tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip autorinis komiksas gali persikelti į kiną neprarasdamas savo vizualinio identiteto ir asmeniško kūrėjos balso.
Festivalio animacijos programos vadovė Svetlana Bezuglova dalinasi, kad „Persepolis“ yra vienas jos mylimiausių animacinių filmų, todėl džiaugiasi galimybe jį trumpam sugrąžinti į didįjį ekraną.
„Tai filmas, kurį norisi iš naujo atrasti – ne tik dėl jo išskirtinės vizualinės kalbos, bet ir dėl labai žmogiškos istorijos. Man svarbu, kad festivalio programoje animacija galėtų kalbėti apie sudėtingas temas ir kartu išlikti gyva, jautri ir netgi juokinga. „Persepolis“ yra būtent toks filmas. Jeigu vis dar galvojate, kad animacija yra tik vaikams, tikiu, šis filmas tikrai pakeis jūsų požiūrį“, – sako S. Bezuglova.
2007 m. filmas buvo atrinktas į pagrindinį Kanų kino festivalio konkursą ir pelnė Žiuri prizą, o vėliau buvo nominuotas „Oskarui“ geriausio animacinio filmo kategorijoje. Per beveik du dešimtmečius „Persepolis“ įsitvirtino kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės animacijos kūrinių, parodžiusių, kad animacija gali būti galinga priemonė pasakoti autobiografines, politines ir sudėtingas suaugusiųjų istorijas.
Komiksai šiemet keliauja per visą BLON programą
„Persepolis“ neatsitiktinai įtrauktas į šių metų BLON programą. Viena iš festivalį lydinčių temų šiemet – komiksai ir jų ryšys su animacija, videožaidimais, kinu bei kitomis šiuolaikinio pasakojimo formomis.
„Šiemet į komiksus norime pažvelgti ne kaip į atskirą pasaulį, o kaip į pasakojimo formą, kuri nuolat susitinka su animacija, kinu ir kitomis medijomis. „Persepolis“ yra ypatingas filmas, puikus šios kūrybinės sinergijos pavyzdys. Jame labai aiškiai matyti, kaip istorija gali keliauti iš komikso puslapių į judantį vaizdą ir kartu išsaugoti labai savitą autorės braižą“, – sako festivalio S. Bezuglova.
Pasak jos, praėjus beveik dviem dešimtmečiams filmas neprarado nei savo vizualinės jėgos, nei aktualumo, todėl organizatoriai norėjo suteikti progą filmą iš naujo – arba pirmą kartą – patirti didžiajame kino ekrane.
„Persepolį“ bus galima išvysti kino teatre „Arlekinas“, rugsėjo 10–13 d. festivalio BLON metu Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą