Nerijos kopose atgis karo istorija (5)

Po truputį dėliojamos gairės, kaip visuomenės poreikiams pritaikyti slėpiningą Smiltynės ir Alksnynės apylinkėse glūdintį Antrojo pasaulinio karo paveldą. Jo ašimi taptų vadinamoji Kiaulės Nugaros priešlėktuvinė baterija su įspūdingais požeminiais bunkeriais.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija planuoja užsakyti itin detalius bunkerių, teritorijos skenavimo tyrimus, vykti į Vokietijos karinius archyvus. Savo ruožtu iniciatyvą parodė ir rekonstruktoriai iš organizacijos „Memel Nord“. Jie pasiryžę rengti gyvosios istorijos ekskursijas su lauko inscenizacijomis, iškuopti bunkerius, įrengti viename iš jų karių buities ekspoziciją, demonstruoti filmus, rengti parodas ir kt.

Greta uostamiestyje jau veikiančių ekspozicijos Giruliuose ir muziejaus „39/45“ Kuršių nerijos paveldo išnaudojimas puikiai papildytų atminties kelią.

Išskirtinis kompleksas

Klaipėdos krašto istorija glaudžiai susijusi su įdomiu ir vis dar paslaptingu Antrojo pasaulinio karo palikimu. 1939 m. uostamiestį ir Mažąją Lietuvą okupavus hitlerinei Vokietijai, pirmiausia skubėta apjuosti jūrų uostą gynybiniais įtvirtinimais dalį jų įrengiant miesto prieigose, dalį - Kuršių nerijoje. Aplink Klaipėdą išdygo oro erdvei dengti skirtos priešlėktuvinės Fla-2 tipo baterijos nuo Tauralaukio, Gedminų, Lelių iki Melnragės, Smiltynės, Alksnynės. Visame mieste įrengta dešimtys priešlėktuvinių slėptuvių, Girulių, Klaipėdos, nerijos miškuose, net ant kuršių piliakalnių ar XIX-XX a. kapinaičių iki šiol galima rasti daugybę apkasų, tranšėjų, kulkosvaidžių lizdų, vadinamųjų Kocho bunkeriukų ir kt.

Dar prieš keletą dešimtmečių vokiškasis karinis paveldas buvo apleistas, bešeimininkis. Didelį postūmį karo istorijos pažinimui davė Girulių baterijos, vadinamos Memel Nord, fragmentų sutvarkymas ir pritaikymas lankymui. Viename iš Pajūrio regioninio parko direkcijai priklausančių bunkerių veikia noriai lankoma ekspozicija, vedamos ekskursijos, rengiami įvairūs rekonstruktorių susibūrimai. Dar vieną bunkerį minėtoje baterijoje pasiryžo sutvarkyti Pasieniečių klubas, kuris taip pat planuoja edukacinę veiklą.

EDUKACIJA. Įspūdingiausia pajūryje Kiaulės Nugaros baterija galėtų tapti nauja gyvosios istorijos pažinimo platforma. Antano DAUNORO nuotr.

EDUKACIJA. Įspūdingiausia pajūryje Kiaulės Nugaros baterija galėtų tapti nauja gyvosios istorijos pažinimo platforma. Antano DAUNORO nuotr.

O štai Kuršių nerijoje išlikęs karinis paveldas tarsi liko dėmesio užribyje. Tiesa, Klaipėdos miesto savivaldybė išvadavo nuo kalnapušynų Kopgalio gynybinius įtvirtinimus (vok. Memel Süd), tačiau patys įspūdingiausi pusiasalio Antrojo pasaulinio karo objektai taip ir liko dyki bei lankomi tik entuziastų. Ši situacija netrukus gali kardinaliai pasikeisti.

Ties Kiaulės Nugaros sala tarp medžių slypi pats įdomiausias Antrojo pasaulinio karo paveldo objektas mūsų krašte: Alksnynės, arba Kiaulės Nugaros, baterija (vok. Schweinsrücken). Ją sudaro didžiulis požeminis ir analogų Lietuvoje neturintis bunkeris, virš kurio stovėjo tuo metu galingiausi priešlėktuviniai pabūklai - 12,8 cm kalibro Flak-40, galėję naikinti tiek žemės, tiek oro taikinius 20 km spinduliu. Paveldosauginėje teritorije esama ir kitų, mažesnių, bunkerių, pabūklų aikštelių, apkasų, požeminis amunicijos arsenalas.

Alksnynės bateriją planuojama nuskenuoti LIDAR metodu, taip pat ieškosime istorinės medžiagos Vokietijos fonduose.

Ties vyrų paplūdimiu ant apsauginio kopagūbrio išliko dar vienos baterijos (vok. Seestrand) su požeminėmis patalpomis fragmentai. Mažai kam žinoma, jog tarp Naujosios perkėlos ir Alksnynės, ant Neringos kalno, slepiasi ir Elnių pievos (vok. Hirschwiese) priešlėktuvinės baterijos platformos. Viena jų - išskirtinė, nes buvo apsaugota cemento maišais (jų formos sustingę gabalai išliko iki šiol).

Anot kai kurių šaltinių, šios ir kitos priešlėktuvinės baterijos Klaipėdai padėjo atsilaikyti 115 dienų - ilgiausiai iš visų tuomet Vokietijai priklausiusių miestų.

Minėtoje atkarpoje miške driekiasi ir siaurojo geležinkelio (dar XIX a. pab. įrengė miškininkai, o vėliau pritaikė vokiečių kariai) pylimo fragmentai, daugybė apkasų, Kocho bunkeriai, radiolokacinių bokštų pamatai ir kt.

ĮSPŪDIS. Rengiant ekskursijas jų dalyvius netikėtai pasitiktų tarsi iš filmavimo aikštelės ištrūkę kariai. Deniso NIKITENKOS nuotr.

ĮSPŪDIS. Rengiant ekskursijas jų dalyvius netikėtai pasitiktų tarsi iš filmavimo aikštelės ištrūkę kariai. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Laukia tyrimai

Karinio paveldo Užmaryje sutvarkymo, pritaikymo visuomenės pažinimui, lankymui planai kuriami dviem frontais. Juridinis pagrindas tvarkyti paveldą radosi gana neseniai, kai Alksnynės baterija įgijo šeimininką: juo prieš trejetą metų tapo Neringos miesto savivaldybė. Netrukus įrengti informaciniai stendai. Pernai šis kompleksas dešimčiai metų panaudos pagrindais perduotas KNNP direkcijai.

„Pirmiausia planuojama surinkti visą prieinamą istorinę medžiagą apie Alksnynės ir greta esančias baterijas, karinius įtvirtinimus Kuršių nerijoje. Šią vasarą mūsų darbuotojai vyks į Vokietiją, į Freiburgo mieste esančius karinius archyvus. Bus ieškoma išlikusių žemėlapių, brėžinių, dokumentų. Taip pat planuojame samdyti firmą, kuri atliks labai detalius bunkerių, teritorijos skenavimo tyrimus LIDAR metodu“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo KNNP vadovė Aušra Feser.

Minėti tyrimai pravers ne tik kartografuojant, bet ir modeliuojant komplekso pritaikymą lankymui, jį tvarkant. LIDAR metodu yra skenuojama (gaunama tūkstančiai koordinačių taškų) aplinka, o gauta informacija paverčiama 3D formato vaizdais.

IDĖJA. Šaudmenų arsenalas po žeme. Jame svarstoma kaip atsvarą karo tematikai parodyti taikaus gyvenimo Kuršių nerijoje atspindžius. Deniso NIKITENKOS nuotr.

IDĖJA. Šaudmenų arsenalas po žeme. Jame svarstoma kaip atsvarą karo tematikai parodyti taikaus gyvenimo Kuršių nerijoje atspindžius. Deniso NIKITENKOS nuotr.

„Tokiu būdu, pasinaudojant gauta medžiaga, kompiuteriu galima planuoti erdves realiu masteliu. Pavyzdžiui, rekonstruojant bunkerio dalį nebereikia nieko matuoti lauko sąlygomis, centimetrų tikslumu viskas daroma kompiuteriu. Kitas dalykas, nuskenavus bunkerių patalpas įmanoma sukurti ir virtualų pasivaikščiojimą po juos, tik reikia 3D akinių. Tai nėra tas pats, kaip virtualus muziejaus lankymas, kai matomos plokštumos 360 laipsnių kampu. Po 3D skenavimo galima keliauti tarsi kompiuteriniame žaidime, atsiveria tūriai, įmanoma apeiti daiktus aplink, pasilenkti, pažiūrėti į viršų, prieiti arčiau ir t. t. Išorinės aplinkos skenavimas parodo reljefą: programa “nuima„ visus medžius ir išryškina antžemines formas, tad pasimatytų visi dabar pušų gožiami baterijos apkasai, kitos struktūros“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo vienos geodezinės-inžinerinės bendrovės atstovas.

KELIONĖ LAIKU. Patekę į pabūklų aikštelių požeminį bunkerį žygeiviai susipažintų su karių buities elementais. Antano DAUNORO nuotr.

KNNP direkcija kuria ir komplekso panaudojimo pažintiniais tikslais, edukacijai koncepciją.

„Klaipėda jau turi karo muziejų piliavietėje bei ekspoziciją autentiškame bunkeryje Giruliuose, todėl mes norime sukurti kažką naujo, nesidubliuojančio. Viena iš idėjų - parodyti ne tik karo istoriją, bet ir taikų gyvenimą. Žinome, jog iki 1944 metų pabaigos - 1945 metų pradžios nerijoje nevyko jokie kariniai veiksmai. Tad svarstome, jog šaudmenų arsenale, kuris turi didesnes erdves, galima įrengti parodą apie žmonių gyvenimą iki Klaipėdos kraštą užpuolant Raudonajai armijai. Dar viena labai svarbi tema - masinė žmonių evakuacija, nes pusiasalis buvo tapęs savotišku tiltu. Kol kas - tik idėjų generavimas, į pagalbą pasitelksime istorikus, menininkus, rekonstruktorius“, - teigė A. Feser.

POSTE. Ekskursijų metu būtų galima išvysti ne tik karinius manevrus, bet ir karių gyvenimo apkasuose kasdienybės momentus. Deniso NIKITENKOS nuotr.

POSTE. Ekskursijų metu būtų galima išvysti ne tik karinius manevrus, bet ir karių gyvenimo apkasuose kasdienybės momentus. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Gyvoji istorija

Artimiausiu metu turėtų būti oficialiai įkurta nauja iniciatyvinė grupė, kurios pagrindą sudarys dalis narių iš jau veikiančios Antrojo pasaulinio karo rekonstruktorių organizacijos „Memel Nord“, kuri prižiūri pakrantės bateriją Giruliuose.

„Ten jau veikia ekspozicija, todėl ieškome naujų veiklų. Giruliuose baterija yra linijinio tipo, tad įmanomos tik lokalios ekskursijos, kai aprodomos požeminės patalpos, kariniai įrenginiai ant apsauginio kopagūbrio, paplūdimyje. Norime įsteigti naują grupę entuziastų, kurie imtųsi veiklos Kuršių nerijoje. Esame puikiai susipažinę su kariniu paveldu pusiasalyje, buvo organizuojamos ir talkos Kiaulės Nugaros baterijoje, šiemet vėl kuopsime bunkerius. Džiugu, kad pavyko užmegzti bendradarbiavimo ryšius su KNNP direkcija, kuriai jau pristatėme savo idėjas. Manome, kad karinis paveldas pusiasalyje buvo ilgus metus nepelnytai užmirštas, tad dabar norime jį atgaivinti ir pasiūlyti žmonėms kai ką visiškai naujo, netikėto“, - „Vakarų ekspresui“ sakė „Memel Nord“ lyderis Aivaras Kurskis.

Įdomu tai, jog pažintinė veikla neapsiribotų vien įspūdingosios Alksnynės baterijos lankymu: būtų organizuojami žygiai nuo Naujosios perkėlos.

„Žmonės susipažintų ir su kitais apylinkėse esančiais fortifikacijos įrenginiais, karo pėdsakais ir viską jungiančiais objektais. Planuojame parengti maršrutus ir programas žygiams, į kuriuos būtų įtraukti tiek paprasti pasivaikščiojimai, tiek kelionės su rekonstrukcijos elementais: galima būtų apsiauti kareiviškus batus, užsidėti visą karinę ekipuotę ir šitaip bent iš dalies pajausti, ką reiškia dalyvauti kariniuose veiksmuose. Kelionių metu įvairiose vietose lauktų ir mūsų rekonstruktoriai. Taip žygeiviams būtų leidžiama tarsi pakeliauti laiku ir atsidurti karo lauke. Jie nežinotų, kurioje vietoje iš apkasų išlįs kariai, būtų inscenizuojamos įvairios situacijos“, - pasakojo A. Kurskis.

Pavyzdžiui, žygio dalyviai galėtų išvysti karių kasdienybę apkasuose ar gynybinėse pozicijose panaudojant įvairius to meto buities elementus. Svarstoma net padaryti įvairias replikas, remiantis Kuršių nerijoje rastais artefaktais. Šie - labai įdomūs: nuo porcelianinių lėkščių, vyno, konjako butelių iki rankų, veido, skutimosi kremų, spaudžiamo sūrio tūtų. Yra rasta net moteriškos pudros apkasuose…

Pačiame pagrindinės Alksnynės pabūklų platformos bunkeryje, kuriame buvo įrengtos karių gyvenamosios patalpos, norima vieną jų atkurti.

Organizuotumėme pažintinius žygius su karinėmis inscenizacijomis, įrengtume dioramas.

„Visiems juk įdomu, kaipgi tie kariai po žeme gyveno. Kur miegojo, prausėsi, valgė ir t. t. Taip pat norėtume įrengti ir vadinamąsias dioramas, savotiškas menines instaliacijas, kurios sukuria tam tikrus objektus ar situacijas imituojančią realistišką karo lauko aplinką. Dioramos dažniausiai yra formuojamos iš butaforinių medžiagų ir jų įrengimas nereikalauja jokios intervencijos, nepažeidžia jokių paveldosauginių ar gamtosauginių reikalavimų, o nebenaudojamos yra nesunkiai išardomos. Šiomis priemonėmis galima imituoti bet ką, priklausomai nuo vaizduotės ir biudžeto. Tai gali būti autentiškai įrengtos patalpos imitacija, smėlio maišais suformuota ir butaforine, spygliuota viela apipinta šaudymo pozicija, prieštankiniai “ežiai„, sargybos postas, susprogdintas tankas, pabūklas ir t. t.“, - idėjomis dalijosi pokalbininkas. Gausi išlikusi Antrojo pasaulinio karo ikonografinė medžiaga leistų šias veiklas vykdyti preciziškai tiksliai.

Bunkerio patalpose gali būti rodomi ir filmai, skaidrės, rengiamos parodos, skaitomos paskaitos, o baterijos teritorijoje, stebint žiūrovams, vykti rekonstruktorių pratybos, įvairių situacijų (bombonešių antskrydis, priešo antpuolis iš sausumos ir pan.) inscenizacijos ir kt.

KELIONĖ LAIKU. Patekę į pabūklų aikštelių požeminį bunkerį žygeiviai susipažintų su karių buities elementais. Antano DAUNORO nuotr.

KELIONĖ LAIKU. Patekę į pabūklų aikštelių požeminį bunkerį žygeiviai susipažintų su karių buities elementais. Antano DAUNORO nuotr.

Nauji rakursai

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys tikino, jog vis didesnį pagreitį įgaunantys planai visuomenės pažinimui pritaikyti Kuršių nerijos karinį paveldą ne tik per ekspozicijų, muziejinės veiklos prizmę yra sveikintini.

„Pastaruoju metu istorijos pažinimas vis labiau vyksta per rekonstruktorių veiklą, kuri praplečia žinias ir leidžia panaudoti tokias priemones, kokių negali naudoti muziejai. Tad pajūryje rastųsi labai įdomus Antrojo pasaulinio karo pažinimo turistinis žemėlapis. Tarkime, Klaipėdoje vieną dieną žmonės gali nueiti į mūsų muziejų “39/45„, kuris - modernus, akademinis. Gaunama ir pradinė informacija, ir apžiūrimi įvairūs muziejiniai reliktai. Kitą dieną - kelionė į autentu dvelkiantį bunkerį Giruliuose su jau kitokia ekspozicija. Na, ir visa tai vainikuotų žygis Kuršių nerijoje su rekonstruktoriais, lauko paskaitomis, įvairiausio karinio paveldo pažinimu tiesiog gamtoje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Direktorius sutiko, kad karinis paveldas pusiasalyje kol kas neišryškintas, iki galo neištirtas, mįslingas ir visuomenei mažiausiai pažįstamas.

GALINGAS. Šioje platformoje stovėjo vienas iš priešlėktuvinių pabūklų – 12,8 cm kalibro „Flak 40“, galėjęs naikinti tiek žemės, tiek oro taikinius 20 km spinduliu. Deniso NIKITENKOS nuotr.

GALINGAS. Šioje platformoje stovėjo vienas iš priešlėktuvinių pabūklų – 12,8 cm kalibro „Flak 40“, galėjęs naikinti tiek žemės, tiek oro taikinius 20 km spinduliu. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas pastebėjo, jog į nerijos karinį paveldą reikėtų žvelgti kompleksiškai.

„Tai - ne tik bunkeriai, pabūklų platformos, bet ir apkasai, tranšėjos, siauruko pylimas, todėl labai džiugu, kad ir juos planuojama parodyti. Kitas dalykas - galima stebėti tą unikalųjį žmogaus ir gamtos Kuršių nerijoje santykį. Kaip žmogus keičia kraštovaizdį, o gamta vėliau atsikovoja savo pozicijas. Kadaise ištisi kaimai kentėjo nuo smėlio pustymų, buvo palaidoti po smiltimis, tad žmonės sutramdė kopas, įrengė apsauginį kopagūbrį. Antrojo pasaulinio karo metu ir vėl matome, kaip žmogus keitė tos trapios nerijos veidą įvairiausiais brutaliais įtvirtinimais, kasė apkasų serpantinus, o dabar jie nyksta, užželia, baterijų gelžbetonį skaldo augančių medelių šaknys, gynybines pozicijas paslepia kalnapušynai. Tai - taip pat verta dėmesio ir labai įdomi tema“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo paveldosaugininkas.

Raktažodžiai
Anot kai kurių šaltinių (turgaus bobutės),šios ir kitos priešlėktuvinės baterijos Klaipėdai padėjo atsilaikyti 115 dienų-melagiena.Ilgiausiai padėjo atsilaikyti karinis jūrų laivynas,būten sunkieji kreiseriai"Lutzow"ir "Princ Eugen"...
jonas, 2021-06-21 22:10
apsiauti kareiviškus batus, užsidėti visą karinę ekipuotę ir šitaip bent iš dalies pajausti, ką reiškia dalyvauti kariniuose veiksmuose,žygio dalyviai galėtų išvysti karių kasdienybę apkasuose ar gynybinėse pozicijose panaudojant įvairius to meto buities elementus, įrengti ir vadinamąsias dioramas, savotiškas menines instaliacijas, kurios sukuria tam tikrus objektus ar situacijas imituojančią realistišką karo lauko aplinką,autentiškai įrengtos patalpos imitacija, smėlio maišais suformuota ir butaforine, spygliuota viela apipinta šaudymo pozicija, prieštankiniai “ežiai„, sargybos postas, susprogdintas tankas, pabūklas ir t. t.rodomi ir filmai, skaidrės, rengiamos parodos, skaitomos paskaitos, o baterijos teritorijoje, stebint žiūrovams, vykti rekonstruktorių pratybos, įvairių situacijų (bombonešių antskrydis, priešo antpuolis iš sausumos ir pan.) inscenizacijos ir kt.
A. Kurskis-Fantastas, 2021-06-21 09:03
KNNP vadovė Aušra Feser nesupranta-kas yra LIDAR,o kas Fotogrametrija,todel kalba kas ant liežuvio tuo metu sukosi)
komentatorius, 2021-06-21 08:33
Sidebar placeholder