„Plaukiantis molbertas“ – nauja vieta Palangoje, kur galima pabūti su M. K. Čiurlioniu ir jo kūryba

Renginys prasidėjo simboliškai, primenant Čiurlionio kūrybos esmę – tai žmogus, kuriame susitiko muzika ir tapyba, garsas ir spalva, žemė ir dangus.

© Edgaro Valecko nuotr.

„Jis kūrė pasaulius, kuriuose jūra kalba, miškai dainuoja, o žmogus pakyla virš kasdienybės. Šis meninis akcentas – tai ne tik pagarba kūrėjui, bet ir kvietimas kiekvienam iš mūsų sustoti, pažvelgti ir įsiklausyti. Čiurlionis – tai ne praeitis, o amžinas kvietimas ateičiai“, – sakyta įžanginiuose žodžiuose.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, sveikindamas susirinkusiuosius, kalbėjo apie ypatingą dienos atmosferą ir kūrinio reikšmę.

„Šiandien oras užsakytas – mėlynas dangus, jūra rami kaip Čiurlionio tapyboj. Džiaugiuosi, kad Palanga įamžina šį mūsų didį menininką, minėdama jo 150-ąsias gimimo metines“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Meras priminė, kad Čiurlionį su Palanga sieja ypatingi prisiminimai: būtent čia jis praleido vasarą, kai susitiko su savo būsima žmona Sofija Kymantaite.

„Neabejotina, kad kūriniai Jūra, Miškas ir kiti gimė toje pačioje romantikoje, kai čia jie praleido pačias gražiausias gyvenimo akimirkas“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasak mero, idėja įamžinti Čiurlionį Palangoje gimė prieš metus, kai čia filmavosi profesorius Vytautas Landsbergis. Idėją palaikė Palangos miesto taryba, buvo skirta lėšų iš miesto biudžeto.

„Profesorius tuomet pasakė: būtų labai gražu, mere, jei čia, šioje vietoje, atsirastų molbertas, kad žmonės galėtų ateiti, prisiminti ir pajausti tikrąją dvasią. Dėkoju tarybai, kuri vieningai palaikė idėją ir skyrė finansavimą. Šis kūrinys liks ateities kartoms“, – kalbėjo meras.

© Edgaro Valecko nuotr.

Suvienija tautą

Matas Drukteinis, Čiurlionio metų kuratorius, priminė, kad Palanga – labiausiai į vakarus nutolęs „Čiurlionio bastionas“, kuris simboliškai išskleidžia menininko žinią iki pat jūros kranto. „Ši skulptūra vainikuoja visus jubiliejinius metus. Ji mums primena, kad visi gražiausi kūriniai prasideda nuo vizijos. Čia, žvelgdami pro molbertą, mes matome jūrą – tokią, kokią ją matė Čiurlionis: ramią, audringą, beribę, kartais net piktą. Tokia jūra atspindi mūsų egzistenciją.“

M. Drukteinis pabrėžė, jog Čiurlionio šviesa – tai jėga, kuri apnuogina „kvailius karalius“, atskleidžia netikrus kultūros pranašus ir suvienija tautą.

„Linkiu, kad šis kūrinys dar ilgai neštų mums Čiurlionio šviesą ir įkvėpimą – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė jis.

Nors profesorius Vytautas Landsbergis, Čiurlionio draugijos pirmininkas, dėl sveikatos negalėjo atvykti, jo sveikinimo žodžius perdavė dukra Birutė Landsbergytė.

„Labai norėjau būti Palangoje šį sekmadienį, bet nepavyks. Draugas likimas liepė kirksoti lovoje. Tačiau juk niekas neuždrausta plaukti Čiurlionio vietomis, jo debesimis, dangaus viršūnėmis. Jo ten yra likę. Palydėjęs ankstų rytelį savo mylimąją link jųdviejų jūros, sutikęs ją kylančią iš bangų kaip stebuklą, Kastytis tikėjosi amžinybės. Ta burtų vieta buvo smėlio kalnelis prie Baltijos. Jos vieta atėjo su molbertu – ir jųdviejų pasimatymo vieta kas kartą pareina. Čia verta ateiti ir pajusti: ženklas yra ir lieka.“

Šie žodžiai sulaukė šiltų, gausiai į atidarymo renginį susirinkusių žmonių aplodismentų.

Laisvė – aukščiausia vertybė

Skulptūros autorius Antanas Pocevičius, pristatydamas kūrinį, sakė, kad tai buvo jo bandymas apibendrinti „didžiausio tautos genijaus kūrybą ir gyvenimą“. „Šis meninis akcentas kviečia ne į masinę peržiūrą, o į asmeninį pabuvimą su Čiurlioniu. Idėjos sėmiausi iš jo paveikslų. Pats kūrinys susideda iš trijų dalių – laivo, molberto ir paukščio. Laivas simbolizuoja trumpą, audringą menininko gyvenimą, molbertas – jo kryptį ir kūrybos energiją, o paukštis – laisvę, aukščiausią žmogaus vertybę“, – sakė skulptorius A. Pocevičius.

Menininkas pabrėžė, kad laisvė – tai pagrindinė mūsų valiuta ir ginklas.

„Jei neturėsime kūrybos laisvės, nebus ko saugoti mūsų lustuose, nebus ką ginti mūsų dronams ir nebus ką skaičiuoti mūsų matematikams“, – kalbėjo kompozicijos autorius.

Autorius dėkojo Palangos savivaldybei, Nacionaliniam Čiurlionio muziejui bei visai komandai, prisidėjusiai prie kūrinio gimimo.

Bendrystės ženklas

Ceremonijos metu skambėjo M. K. Čiurlionio kūriniai, kuriuos atliko menininko provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas, bei Palangos kamerinis choras.

Skulptūra „Plaukiantis molbertas“ – tai simbolis, jungiantis kultūrą, istoriją, meną ir bendruomenę. Ji kviečia kiekvieną sustoti, pažvelgti pro molberto rėmus į jūrą ir pajausti tai, ką jautė pats Čiurlionis – kūrėjas, kuriame susitiko žemė ir dangus.

R. Zubovas, jau pasibaigus oficialiai ceremonijai, kvietė neskubėti išsiskirstyti ir dar pasiklausyti jo atliekamų didžiojo menininko kūrinių.