Ribojimai kultūros įstaigose virsta pranašumais

Pagaliau duris atvėrę muziejai, parodų salės ir bibliotekos džiaugiasi sugrįžtančiais lankytojais ir skiria jiems dar daugiau dėmesio, vilioja nemokamomis papildomomis paslaugomis.

Nors ir karantino metu Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka teikė paslaugas nekontaktiniu būdu, tačiau vos Vyriausybei leidus skaitytojams sugrįžti į skaityklas ir patiems išsirinkti knygas, prie įstaigos durų nusidriekė skaitytojų eilės.

„Daugiausiai žmonių susirenka darbo dienos pradžioje, nuo 11 val. klaipėdiečiai lūkuriuoja eilutėje. Leidinių išdavimas per pirmąsias šios savaitės dienas padidėjo 47 procentais, dokumentų užsakymų skaičius išaugo 2 kartus“, - komentavo situaciją Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Kristina Kundrotienė.

Pašnekovės pastebėjimu, po karantino į biblioteką pirmiausia plūstelėjo moksleiviai, kuriems reikia skaityti programinius kūrinius. „Dažnai tie kūriniai yra rinkiniuose ir savarankiškai mokiniai ne visada geba juos surasti elektroniniame bibliotekos kataloge, jiems reikia bibliotekininko pagalbos. Taip pat sulaukėme ir nuolatinių bibliotekos skaitytojų, kurie mėgaujasi grožine, psichologine ir panašia literatūra. Į skaityklas sugrįžo uostamiesčio rašytojai, kurie vertina bibliotekos erdves kaip idealią vietą susikaupti, kurioje tylu, niekas netrukdo dirbti. Po truputį renkasi į biblioteką ir studentai“, - sakė K. Kundrotienė ir priminė, kad užsakyti ir rezervuoti leidinius iš bibliotekos galima iš anksto internetu, telefonu, el. paštu, per el. bibliotekos katalogą. Grąžinti leidinius galima tik į savitarnos grąžinimo įrenginius, kurie įrengti prie pagrindinio bibliotekos įėjimo (veikia ir kai biblioteka nedirba), bibliotekos Registratūroje ir Vaikų literatūros abonemente. Karantino laikotarpiu delspinigiai už vėluojamus grąžinti leidinius neskaičiuojami.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos skyriai, padaliniuose esančios skaityklos ir kompiuterinės darbo vietos lankytojams bus atvertos nuo balandžio 19 d. Pasak įstaigos vadovės Bronislavos Lauciuvienės, bibliotekoje buvo atsiradęs koronaviruso židinys ir vienu metu susirgo daug darbuotojų, tad įstaiga negalėjo atverti durų iš karto, kai Vyriausybė tai leido.

„Dabar jau situacija stabilizuojasi, pasveikę darbuotojai grįžta ir esame pasiruošę priimti skaitytojus“, - komentavo B. Lauciuvienė.

Išskirtinis dėmesys

Uostamiesčio muziejų atstovai tvirtino, kad minios į muziejus neplūsta, tačiau pirmieji rezultatai - neblogi. Per tris savaitgalius, kai jau buvo leista dirbti muziejams, istoriniame Nerijos forte įsikūrusiame Lietuvos jūrų muziejuje apsilankė daugiau nei pusantro tūkstančio lankytojų. Kol kas šis muziejus dirba tik penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Delfinariumas lankytojams vis dar uždarytas, tačiau muziejaus paslaugų spektras - išplėstas.

„Karantino metu taikomi ribojimai muziejuose virsta pranašumais. Iki karantino ekskursijos ar edukacijos grupėje galėjo būti net trys dešimtys žmonių, o dabar - vos dešimt arba du šeimos namų ūkiai. Tokia grupės sudėtis leidžia jaustis ne tik saugiai, bet ir kiekvienam jos dalyviui skiriamas asmeninis dėmesys“, - sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, kviesdama atvykti į muziejuje rengiamus išskirtinius edukacinius užsiėmimus arba ekskursijas.

Edukacinės popietės Lietuvos jūrų muziejuje rengiamos šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11 val. ir nieko papildomai nekainuoja, yra įskaičiuotos į muziejaus lankytojo bilieto kainą. Lankytojai gali pasirinkti edukacinę popietę iš kelių skirtingų temų.

Edukacijos „Kaip išgyventi jūroje“ dalyviai vaikščioja po laivybos istorijos sales, susipažįsta su naujausia Jūrų muziejaus ekspozicija „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.“, kuri turtinga ne tik faktų ir artefaktų, bet ir interaktyvių žaidimų.

Taip pat du namų ūkiai arba dešimties lankytojų grupė gali užsisakyti ekskursijas po muziejų „Sielą - jūrai“ ir „Pasimatymas su vandenų pasauliu ir savimi“.

Muziejuje jau atnaujinti ir edukaciniai užsiėmimai, kurie aprėpia visas muziejaus pristatomas temas: nuo Baltijos jūros iki pingvinų. Pastarasis - „Pingvinai. Kuo mes panašūs?“ - itin mėgstamas. Nuo jo mažai populiarumu atsilieka „Baltijos jūra - mūsų namai“ ir „Kaip atsiranda perlas?“

Užsiėmimas „Vandens gyvenimo linija“ pristato ruonius, jų tarpusavio santykius, gyvenimo būdą. „Plėšrūs ir pavojingi jūros gyvūnai. Mitai ar realybė?“ kviečia iš arčiau pažvelgti į plėšrūnų veidus ir susimąstyti, kaip dažnai plėšrūno bruožai atsispindi ir mūsų veiduose.

O edukacinio užsiėmimo „SOS! Žmogus už borto!“ metu sužinoma apie pagrindinius jūrose slypinčius pavojus ir kaip jų išvengti. Jūroje labai svarbu yra pažinti vėjus. Apie juos pasakoja atskiras edukacinis užsisėmimas „Vėjų uostas“ - viskas apie vėjus, jų kryptis, matavimus, pavadinimus.

Beje, bilietai į muziejų parduodami tik elektroniniu būdu. Ekskursijas ir edukacijas užsisakyti galima telefonu +370 659 21 932 arba el. paštu [email protected]

 Edukacijos „Kaip išgyventi jūroje“ dalyviai vaikščioja po laivybos istorijos sales, susipažįsta su naujausia Jūrų muziejaus ekspozicija „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940 m.“, kuri turtinga ne tik faktų ir artefaktų, bet ir interaktyvių žaidimų.

Karantinas inspiravo pokyčius

Trečią savaitę Klaipėdoje atidaryti ir Pilies, Mažosios Lietuvos istorijos, Kalvystės muziejai. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovo Jono Genio, didelio lankytojų antplūdžio nėra.

"Kiti galiojantys ribojimai neleidžia susidaryti didesniam žmonių srautui.

Pirmąją savaitę, kai atsidarėme, daugiausiai, šimtas lankytojų per dieną, buvo šeštadienį. Kitomis dienomis - tik pavieniai žmonės. Dažniausiai miestiečiai, kurie ieško, kur galėtų išeiti. Net nustebau praėjusį savaitgalį prie Pilies muziejaus sutikęs dvi prancūzes", - kalbėjo pašnekovas.

Didžiausią muziejų lankytojų srautą, anot J. Genio, sudaro vaikų, moksleivių grupės, kurios ne tik apžiūri ekspozicijas, bet ir dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose. „Šiuo metu galiojantys apribojimai dar neleidžia kviesti į muziejų grupes ar organizuoti joms edukacijas. O dviem žmonėms ar vienai šeimai siūlyti edukacines veiklas mes kol kas nesiryžtame. Laukiame, kol karantinas dar labiau bus sušvelnintas“, - sakė J. Genys.

Direktorius pažymėjo, kad karantinas įstaigai atnešė ne vien tik nuostolių, bet ir progresyvių pokyčių. „Po pirmojo karantino praėjusiais metais muziejuje buvo įdiegta atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis sistema, o dabar džiaugiamės įdiegę elektroninę bilietų pardavimo sistemą - šią savaitę buvo nupirktas pirmasis elektroninis bilietas į muziejų. Edukatorės labai puikiai į virtualią erdvę perkėlė ir bendradarbiaudamos su mokytojais į mokyklines pamokas integravo muziejaus edukacinius užsiėmimus. Virtualios edukacijos labai išplėtė muziejaus vartotojų skaičių, mokiniai į užsiėmimus jungėsi tūkstančiais. Dabar vėl persiorientuoti, sugrįžti į fizinį pavidalą vėl reikia laiko“, - kalbėjo J. Genys.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder