Įgyvendinus projektą, šis istorinis pastatas taps Friedricho Wilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centru - unikalia daugiafunkce erdve, kurioje persipins astronomija, šiuolaikinio meno praktika, miesto istorija ir ateities kūryba.
„Tamsioji materija“
Visatoje žmogui žinoma tik apie penkis procentus materijos, o visa kita lieka nematoma. Tad ši erdvė kvies lankytojus tyrinėti tai, kas paprastai išlieka nematoma - paslėptus miesto istorijos sluoksnius, užmirštas asmenybes, neišsakytas kultūros potekstes ir tolimo kosmoso paslaptis.
Šios netradicinės, tarpdisciplininės koncepcijos autoriai - kūrybininkas Tomas S. Butkus, architektas Jurgis Dagelis bei architektūros studija „Muona studio“ - siūlo kurti ne dar vieną muziejų, o dinamišką pažinimo centrą.
Jame mokslo populiarinimas susijungtų su šiuolaikiniu menu, technologijomis ir miesto atminties refleksija, o lankytojas taptų aktyviu patyrimo, klausimų ir atradimų dalyviu.
Nuo istorijos iki garso bangų
Pastatas bus suskirstytas į funkcinius modulius, kurių kiekvienas turės savitą tematiką ir paskirtį.
Pirmasis aukštas, pavadintas „Arterium“, taps kelionės pradžia. Čia bus vestibiulis, kuriame veiks infocentras. Sienos bus išpuoštos istoriniu jugendo stiliumi ir senosiomis pašto dėžutėmis, kurios bus naudojamos simboliniam susirašinėjimui su senaisiais miesto kūrėjais.
Taip pat veiks ekspozicijos, pristatančios pašto istoriją bei Prūsijos palikimą.
Antrajame aukšte bus vystomos mokslo ir technologijų temos. Čia lankytojai ras interaktyvią astronomijos ekspoziciją su erdviniu visatos modeliu ir navigacijos prietaisais bei dydžių laboratorija.
Planuojamas „Dingusių klaipėdiečių“ kambarys, kuriame bus pasakojamos miesto žmonių istorijos. Kitose erdvėse - ekspozicijos apie Prūsijos karalių Frydricho Vilhelmo IV ir Vilhelmo I sąsajas su Klaipėda bei jų santykį su astronomu F. W. Argelanderiu.
Trečiajame aukšte veiks patyriminių erdvių kompleksas. Tarp jų - F. W. Argelanderio kabinetas.
Didelė erdvė skirta garso tyrimų zonai, pristatanti Klaipėdos kariljono istoriją ir garso bangų fiziką.
Rūsys, pavadintas „Carcerium“, bus skirtas kūrybai, tyrimams ir inovacijoms. Čia planuojamos mokslo ir meno tyrėjų studijos, startuolių erdvės, garso bei vaizdo dirbtuvės.
Planuojama įrengti „Imprimerium“ - autorinių spaudinių dirbtuvę, „Culinarium“ - kavinės patalpą, „Collectorium“ - kolekcininkų susitikimų ir ekspozicijų erdvę ir „Hortarium“ - akacijų sodą, skirtą poetui Henrikui Radauskui atminti.
Modernios vizijos pamatu
Koncepcijos kūrėjai akcentuoja, kad centras atitiks „kultūros flagmano“ modelį - tai bus ne tik traukos objektas lankytojams, bet ir gyvas, nuolat kintantis idėjų laukas, sujungiantis kultūrą, mokslą, bendruomenes ir inovacijas.
Vis dėlto viešojo pristatymo metu neišvengta ir kritinių diskusijų. Kai kurie klausytojai kėlė klausimą, ar planuojamos erdvės išties tinkamos šiuolaikiškam, technologiškai pažangiam centrui.
Siūlyta ir daugiau dėmesio skirti pašto paveldui bei pačiai institucijai, kuri ilgus metus buvo neatsiejama miesto kasdienybės dalis. Svarstyta, ar šiuolaikinė forma neprasilenkia su pastato istoriniu turiniu, o pasirinkta tematika - su vietos dvasia.
Tačiau koncepcijos kūrėjai į šiuos klausimus atsakė siūlydami ne sunaikinti autentišką pastato tapatybę, bet ją perteikti pasitelkiant analogijas, asociacijas ir simbolius, susiejančius miesto istoriją su visatos pažinimu.
Vizionieriška idėja
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas priminė, kad diskusijos dėl centrinio pašto likimo prasidėjo dar 2019 metais, kai pašto privatizavimo planai sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo.
Klaipėdiečių susidomėjimas ir spaudimas lėmė, kad buvo ieškoma kitų sprendimų, o galiausiai - pastatas buvo perduotas Kultūros ministerijai.
2022-aisiais vyko kūrybinės dirbtuvės, į kurias įsitraukė ne tik specialistai, bet ir aktyvūs miesto gyventojai. Per kelias dienas parengtos trys įveiklinimo alternatyvos, kurių pagrindu suformuota dabartinė koncepcija. Sėkmingai pavyko suderinti kultūros centro, komunikacijos erdvių ir mokslo tematikos elementus.
2024 m. birželio 20 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos.
Sutartyje numatyta, kad ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras vykdys pastato atnaujinimo projektavimo ir rangos darbus, o savivaldybė rūpinsis koncepcijos detalizavimu, ekspozicijų įrengimu ir centro veiklos užtikrinimu.
Uostamiesčio savivaldybė įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 1,54 mln. eurų ekspozicijoms bei įrangai.
Klaipėdos centrinio pašto pastatas, pastatytas pagal Hermanno Schoede projektą, ilgą laiką buvo viena svarbiausių miesto funkcinių vietų, o nuo 2019-ųjų jis stovi tuščias.
Pristatyme dalyvavusiems klaipėdiečiams tapo akivaizdu, kad šiandien pašto pastatui ruošiamas naujas, ne mažiau reikšmingas gyvenimo etapas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą