„Tarpukariu sveikinti artimuosius, gimines ir draugus su šv. Velykomis siunčiant atviruką buvo privaloma. Visi žmonės labai mėgo sveikinti vieni kitus tokiu būdu ir net specialiai užsakydavo pas fotografus pagaminti personalizuotus atvirukus, kuriuose patys įsiamžindavo“, - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.
Vienas toks velykinis atvirukas, kuriame nufotografuota šeima prie vienos iš Smiltynės vilų, eksponuojamas ir muziejaus parengtoje parodoje.
Žinomo fotografo darbai
Šio ir daugumos kitų parodoje eksponuojamų atvirukų, sukurtų fotomontažo technika, autorius - Kostas Jagutis.
Tai vienas žinomiausių tarpukario fotografų. Gimė jis 1896 m. liepos 18 d. Kretingoje. Baigęs Kretingos pradinę mokyklą persikėlė gyventi į Klaipėdos kraštą.
Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, kurioje išmoko fotografuoti.
Po karo grįžo į Lietuvą ir apsistojo Tauragėje. 1920 m. persikėlė į Kretingą, ten atidarė fotoateljė.
Nuo 1932 m. su šeima gyveno Klaipėdoje, kur nuomojo butą bei patalpą fotografavimui.
Nuotraukose įamžindavo žmones, įstaigas, įdomesnius bei žymesnius pastatus, panoramas, šeimos ir miesto šventes. Pats gamino fotoatvirukus.
1939 m., vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, K. Jagutis sugrįžo į Kretingą, kur dirbo ir gyveno iki mirties. Mirė 1974 m. liepos 31 d., palaidotas Kretingos kapinėse.
Vizitinė Klaipėdos kortelė
Pasak Z. Genienės, fotografai tarpukariu mėgo kurti koliažus, K. Jagučio kurti fotoatvirukai yra unikalūs.
„Tokio formato atvirukų, kokius kūrė Klaipėdoje K. Jagutis, daugiau neteko matyti. Jie skiriasi nuo kitų tokio pobūdžio darbų, nes papuošti įvairiais piešiniais, rėmeliais, pailgintu formatu bei ranka rašytu tekstu - autorius tiesiai ant negatyvo išraižydavo parašą ir užrašą“, - komentavo Z. Genienė.
Pažymėtina, kad K. Jagučio kurti velykinių atvirukų siužetai - pasaulietiniai.
Juose įamžinti fotografo užfiksuoti tuo metu populiariausi, labiausiai žinomi ir lankomi Klaipėdos miesto objektai: birža, seminarija, pašto pastatas, Baltasis švyturys, laivai, pajūris. Šalia jų fotografas įkomponuodavo žydinčių karklų šakeles, velykinius užrašus.
„Šie siužetai buvo tuometinio Klaipėdos miesto vizitinė kortelė“, - pažymėjo Z. Genienė.
Dovanoja kolekcininkai
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Ikonografijos rinkinyje, anot pašnekovės, saugoma per 200 stiklo negatyvų, tarp jų - ir fotografo K. Jagučio ruošiniai, skirti velykinių atvirukų spausdinimui. Iš jų atspausdintos fotografijos ir eksponuojamos šioje parodoje.
Velykinėje ekspozicijoje taip pat yra ir iš muziejaus archyvo ištrauktų spalvingų velykinių sveikinimų, datuojamų 1922-1934 m.
„Daugumą atvirukų, kurie siejasi su Klaipėda, muziejui dovanojo mecenatė Marina Kulčinskaja, o lietuviški tarpukario atvirukai yra iš Sigutės Ivinskaitės kolekcijos“, - sakė Z. Genienė.
Paroda „Tarpukario Klaipėda velykinių atvirukų stiklo negatyvuose“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje veiks iki balandžio 28 d.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą