Vidmantas Valiušaitis: Su tokia "dalge" prasiėjus per mūsų istoriją ir kultūrą netruktume pasijusti dykvietėje

"Neišpilk kūdikio su paplavomis", t. y. ką nors aiškindamas ar veikdamas neišleisk iš akių esmės, nepaskęsk smulkmenose, atskirk svarbiausius dalykus nuo antraeilių.

Ši pagunda - "per medį nematyti miško" - šiandien mums, man regis, gerokai trukdo blaiviai vertinti savo istorinį paveldą, paveiktą okupacinių režimų - tiek sovietinio, tiek nacių. 
 
Dalis žmonių, su pietistiniu įsijautimu, tarsi patys būtų iš šventųjų gyvenimų knygos, spigiu balsu skirsto nuosprendžius K. Škirpai, Just. Marcinkevičiui, S. Nėriai, J. Brazaičiui, S. Sondeckiui, V. Mykolaičiui-Putinui ir t.t. 
 
Sąrašas ilgas.
 
Su tokia "dalge" prasiėjus per mūsų istoriją ir kultūrą netruktume pasijusti dykvietėje. 
 
Todėl čia reikia saiko ir sveiko proto. 
 
Todėl kalbėti apie kūrėjus, ištraukus juos iš jų gyvento laikmečio, pasodinus į mūsų laikų "teisiamųjų suolą", pradėjus juos vertinti pagal dabartinių laikų žmogaus žinojimą ir supratimą, yra paprasčiausias anachronizmas ir fariziejiškas "teisingumas".
 
Panašius klausimus  svarstėme Klaipėdoje, miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, renginyje “Lietuvos Kultūros kongreso 100-mečio suvažiavimą pasitinkant”, kuriame dalyvavo Seimo narys Valdas Rakutis, vienas iš Kultūros kongreso 2025 m. organizatorių Virginijus Šmigelskas, filosofas Arvydas Juozaitis, kuris iškėlė idėją sukurti Lietuvos kultūros kanoną, bibliotekos direktorė Renata Ren, dienračio "Vakarų ekspresas vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus, "Lietuvos ryto" Klaipėdos regiono žurnalistas Gediminas Pilaitis ir kiti.
 
 
 
 
 
 
 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder