Echolokacija padeda tokiems gyvūnams kaip delfinai ir šikšnosparniams orientuotis erdvėje – jie skleidžia garso signalus ir analizuoja atspindėtas bangas.
Anksčiau manyta, kad tuo metu delfinų regos žievė aktyvuojasi, o tai leido kalbėti apie „garso regėjimą“. Tačiau šiuolaikiniai neurovizualizacijos metodai atskleidė kitokį vaizdą.
Tyrėjai palygino delfinų smegenis su seivalo – didelio banginio, neturinčio echolokacijos gebėjimo, smegenimis.
Delfinuose buvo nustatyta neuroninio kelio, jungiančio smegenų klausos zonas su smegenėlėmis – sritimi, atsakinga už judesių koordinavimą ir sensomotorinę percepciją, aktyvacija.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad delfinai aplinką suvokia ne kaip vizualų „vaizdą“, o greičiau kaip lytėjimo erdvę – panašiai kaip žmogus orientuojasi tamsoje, pasikliaudamas lytėjimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą