Omarų gaudytoją prarijo kuprotasis banginis: manė, kad tai jau viskas

Tą penktadienį, šiek tiek prieš 8 val. ryto, veteranas omarų gaudytojas Michaelas Pakardas atplaukė antrajam nardymui.

Jo laivas „Ja'n J“ stovėjo netoli Herring Cove paplūdimio ir buvo apsuptas dryžuotuosius ešerius gaudančių laivų flotilės. 

Vandens temperatūra buvo 16 laipsnių šilumos, o matomumas - apie 20 pėdų.

Licencijuoti komerciniai omarų narai tiesiogine prasme nuo smėlėto dugno plėšė omarus, o 56 metų Pakardas, penktadienio rytą panėręs į vandenį, matė plaukiojančius būrius smėlio lynų ir dryžuotųjų ešerių.

„Staiga pajutau didžiulį smūgį, o paskui viskas aplinkui tapo juoda“, - prisiminė Pakardas, kai buvo išleistas iš Cape Cod ligoninės Hyannis mieste.

„Pajutau, kaip banginis suspaudė žiaunų raumenimis“, - sakė jis.

Iš pradžių Pakardas manė, kad atsidūrė didžiojo baltojo ryklio viduje, tačiau jis nejautė jokių dantų ir nepatyrė jokių akivaizdžių žaizdų. 

Greitai jis suprato, kad jį prarijo banginis.

„Aš buvau visas atsidūręs banginio viduje, aplinkui buvo aklina juoda tamsa, - sakė Pakardas. 

Pagalvojau, man galas, aš miręs.

Galvojau tik apie savo berniukus - jiems 12 ir 15 metų“.

Apsirengęs akvalangu, jis ėmė priešintis, o banginis ėmė purtyti galvą taip, kad Pakardas suprato, jog jam tai nepatinka. 

Jis apskaičiavo, kad banginyje išbuvo 30-40 sekundžių, kol šis galiausiai išniro į paviršių.

„Pamačiau šviesą, jis ėmė purtyti galvą į šonus, o kitą akimirką atsidūriau vandenyje“, - pasakojo Wellfleet mieste gyvenantis Pakardas.

Pakardo sesuo Cynthia Pakard kalbėjosi su įgulos nariu Josiah Mayo, kuris jai perdavė kai kurias detales. 

Jis matė, kaip banginis išplaukė į paviršių, ir iš pradžių manė, kad tai buvo didysis baltasis ryklys.

„Vandens paviršiuje buvo labai daug veiksmo“, - Pakard pasakojo Mayo. Tuomet banginis metė jos brolį atgal į jūrą. 

Mayo jį iškėlė, radijo ryšiu paskambino į krantą ir nuskubėjo atgal į Provinctauno prieplauką. 

Provincetauno ugniagesių tarnybos greitosios pagalbos automobilis nuvežė jį į Keip Kodo ligoninę.

„Ačiū Dievui, tai nebuvo baltasis ryklys, kurių ten yra nuolat“, - sakė Cynthia Pakard.

Kaip maitinasi kuprotieji banginiai?

„Remiantis tuo, kas buvo aprašyta, tai turėtų būti kuprotojo banginio klaida ir nelaimingas atsitikimas“, - teigė Džok Robins (Jooke Robbins), Pakrančių studijų centro Provinčaunėje kuprotųjų banginių tyrimų direktorė.

Pasak jos, kuprotieji nėra agresyvūs gyvūnai, ypač žmonių atžvilgiu.

Mayo apibūdino kuprotąjį banginį kaip vidutinio dydžio, o Robbins įtaria, kad tai buvo jauniklis. 

Kai banginis praveria burną maitintis, ji išsiskleidžia kaip parašiutas, užstodamas gyvūnui matomumą

Įdomūs faktai, kurių galbūt nežinojote apie kuprotus banginius

Apskaičiuota, kad kuprotieji banginiai gyvena maždaug 80-90 metų.

Nepaisant to, atvejai, kai maitinantis kuprotieji banginiai sužaloja plaukikus ir narus, ypač kai juos praryja, yra itin reti.

Dantų neturinčių banginių stemplė yra per maža, kad jie galėtų praryti žmogų, tačiau jie gali įtraukti į burną didelį daiktą ir jį išpjauti. 

Skirtingai nei dantytieji banginiai, pavyzdžiui, orkos, banginiai, kurie filtruoja nedideles besiveisiančias žuvis, savo burna neištyrinėja ir nesusižeidžia. 

Jie paprastai naudoja uodegą.

Penktadienio popietę M. Packardas buvo išleistas iš Cape Cod ligoninės, jo žodžiais tariant, su „daugybe minkštųjų audinių pažeidimų“, bet be kaulų lūžių. 

Jis sakė, kad grįš prie nardymo, kai tik pasveiks.

Ką daro omarų gaudytojai?

Komercinių omarų gaudytojų darbas yra labai pavojingas ir sudėtingas.

Jie drąsiai plaukioja šaltuose vandenyse, kad sugautų migruojančius omarus nuo smėlėto šelfo, kai jie išplaukia iš gretimo gilaus kanalo, kurį išplauna galinga srovė.

Ši vieta kupina pavojų. 

Kartą Pakardas kelias valandas skendėjo vandenyje, kol buvo išgelbėtas, o kartą jis rado ir ištraukė negyvą kolegos naro kūną.

Pakardas yra patyręs nemažai traumų. 

Daugelį metų jis nardė Vakarų pakrantėje, kur yra didžiųjų baltųjų ryklių, kurie dažnai puldinėja narus; dėl šių plėšrūnų jis neteko kelių draugų.

Michaelas Pakardas taip pat išgyveno lėktuvo katastrofą

Prieš dešimt metų, keliaudamas po Kosta Riką, jis buvo nedidelio lėktuvo, kuris sudužo džiunglėse keleivis. 

Pakardas patyrė daugybę sunkių pilvo ir viršutinės kūno dalies sužalojimų. 

Po dviejų naktų džiunglėse likusius penkis keleivius suradę gelbėtojai sakė, kad jie nebūtų išgyvenę dar vienos nakties.

Pakardas mano, kad jis gali būti paskutinis Provinctauno omarų naras.

„Tai įtemptas darbas“, - penktadienio popietę ant Provincetauno Makmilano prieplaukos stovėdamas sakė užsakomųjų laivų žvejys Deivas Gibsonas (Dave ‚Spider‘ Gibson).

"Jis yra geriausias omarų naras, kokį esu matęs. Jis žino, ką daro.“