Pirmoji seksualinė revoliucija: pamirštas Sovietų Rusijos eksperimentas
Bolševikai, siekdami sugriauti senąją santvarką, nusitaikė į vieną stipriausių „buržuazinio pasaulio“ pamatų – tradicinę šeimą ir moralės normas.
Laisvos meilės teorija ir praktika
Dar gerokai iki revoliucijos Vladimiras Leninas ir Levas Trockis svarstė, kad meilė ir seksas turi būti išlaisvinti nuo „buržuazinių pančių“.
Buvo tikima, kad komunizmo sąlygomis šeima taps atgyvena, o vaikus auklės valstybė.
1917 m. pabaigoje priimti dekretas dėl santuokos panaikinimo ir bausmių už homoseksualumą atšaukimas tapo radikaliu posūkiu, suteikusiu piliečiams nevaržomą laisvę kurti ir nutraukti sąjungas vos per dešimtį minučių.
Pagrindine šio judėjimo ideologe tapo Aleksandra Kolontaj. Jos propaguojama „stiklinės vandens“ teorija teigė, kad lytinis aktas komjaunuoliui turėtų būti toks pat paprastas ir natūralus kaip troškulio numalšinimas.
Ši idėja rado atgarsį jaunimo tarpe: kūrėsi komunos, kuriose dešimtys žmonių gyveno kartu, neigė nuolatines poras ir bendrai tvarkė ūkį.
Kai kuriuose miestuose netgi pasirodė bandymų „nacionalizuoti“ moteris, o radikalūs judėjimai, tokie kaip „Šalin gėdą“, organizavo nuogalių eitynes didžiųjų miestų gatvėse.
Seksualinis švietimas ir valstybinis skatinimas
Jaunoji sovietų valdžia į seksualinį išsilavinimą žiūrėjo rimtai. Į šalį buvo kviečiami specialistai iš užsienio, o Sovietų Sąjunga tapo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Sigmundo Freudo darbus.
Mokyklose ir vaikų kolonijose buvo diegiamos programos, skatinančios ankstyvą lytinį brendimą ir eksperimentus, tikint, kad tai atitrauks jaunimą nuo nusikalstamumo.
Netgi komjaunimo įstatuose kurį laiką egzistavo nuostatos, įpareigojančios nares atsiduoti bendražygiams, jei šie yra aktyvūs visuomenininkai. Atsisakymas paklusti tokiems reikalavimams buvo smerkiamas kaip „buržuazinis prietaras“ ar retrogradiškumas.
Pasekmės ir posūkis į konservatizmą
Tačiau nevaržoma laisvė atnešė skaudžių pasekmių. Trečiojo dešimtmečio viduryje šalyje kilo milžiniška beglobių vaikų banga, o lytinė visavaldystė išprovokavo smurto protrūkius, pavyzdžiui, garsiąją „Čubarovo bylą“ Leningrade, kur grupė komjaunuolių išprievartavo merginą, net nesuvokdami savo kaltės.
Atėjus į valdžią Josifui Stalinui, kursas drastiškai pasikeitė.
Valstybei reikėjo ne „laisvų meilužių“, o drausmingų darbininkų industrializacijai vykdyti.
Seksualinė revoliucija buvo tyliai nutraukta: komunos išformuotos, nuogalių judėjimas uždraustas, o 1934–1936 m. vėl įvestos griežtos bausmės už homoseksualumą bei uždrausti abortai.
Šeima vėl buvo paskelbta visuomenės pagrindu, o intymus gyvenimas tapo tabu, trukusiu iki pat Sovietų Sąjungos saulėlydžio.
Šis trumpas, bet itin intensyvus laikotarpis parodė, kaip radikalūs ideologiniai eksperimentai gali visiškai transformuoti visuomenės moralę ir kaip greitai valstybė, susidūrusi su chaosu, grįžta prie griežtos kontrolės ir tradicinių vertybių.
Šaltinis: Parengta pagal „History Show“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą