Po Viktorijos Siegel-Suodaitės prisipažinimo pratrūko: „Kiti apie tai nesusimąsto“

Yra temų, kurias mėgsta aptarinėti svetimi. Tai svetimi pinigai, sveikata ir apatiniai. Dar į šį temų sąrašą įtraukti galima ir vaikus. Esamus, būsimus, planuojamus, prarastus... Yra kategorija žmonių, kurie šias temas su pasimėgavimu gliaudo.

 

Nuvažiuoji pas gimines, ir žiūrėk, jau gagena pusė kaimo: „Tai kada vaikai, ko lauki, po to nebegalėsit turėti“. „Nesigauna? Tai labiau pasistenkit!“. „Matau, kad pavalgius esi, ar tik ne vaikelio laukiatės?“

Tokios kalbos varo į depresiją. Todėl man taip jautriai arti širdies nuskambėjo LNK „Nuo... Iki“ laidoje ištartas Viktorijos Siegel-Suodaitės prisipažinimas, kad ją po vestuvių tokie klausimai apie būsimą nėštumą privesdavo iki ašarų.

Ir nuomonės formuotoja, jauna moteris, dar tik 27-erių. Jau, beje turinti dukrelę iš ankstesnių santykių. 

Mielosios ir mielieji, suaugę žmonės žino, kaip atsiranda vaikai ir patys nuspręs, reikia jiems jų ar ne. O jūsų raginimai paskubėti, nedelsti, bauginimai amžiumi ir taip toliau, tikrai nepadeda.

Klausydama garsios moters išpažinties, kaip jų vaikelio laukimas užtruko, o žmonių replikos apie nėštumą skaudino, pratrūkau ir aš. 

Atrodo, dabar kiekviena moteris vos ne būna prispausta prie sienos ir dėl kiekvieno savo žingsnio turi teisintis, kodėl ji nesilaukia, arba kodėl pastojo per greitai. Kodėl pasirinko karjerą, arba kodėl save atiduoda tik vaikams.

Kas per žmonės, ar kiti apie tai nesusimąsto, kodėl neseniai susituokusi pora neturi vaikų? Atsakymus pasufleruosiu.

Archyvų nuotr.

A. Nes nenori turėti. B. Negali turėti. C. Laukiasi, bet dar nenori sakyti. 

Ar bent kas susimąsto, kaip jaučiasi tos moterys, kurios negali susilaukti vaikų, bet metai iš metų vis kamantinėjamos, kodėl, ko delsiant, kas jums negerai?

Aš už garsiąją nuomonės formuotoją esu vyresnė daugiau nei 10 metų. Ir tik po labai ilgo laukimo pagaliau susilaukiau pirmagimio. Žinote, kada apie tai pasakiau savo tėvams? Kai buvau penktą mėnesį nėščia ir nebepavyko nuslėpti pilvo pas juos atvažiavus.

Ne todėl, kad man gaila būtų dalintis šia savo paslaptimi kaip didžiausiu turtu. Nėštumas buvo sunkus, komplikuotas, nutikus nelaimei nenorėjau po to visiems aiškinti, kur dingo pilvas...

Ar žinojote, kad kas trečias nėštumas baigiasi persileidimu? Kiek mano aplinkoje moterų persileido, ar turėjo grįžti į darbą taip ir neišnaudojusios vaikelio priežiūros atostogų...

Gyvenu užsienyje, todėl žmonės čia supratingesni ir gerbia žmonių privatumą. Vyro giminė apskritai nespaudė nei tuoktis, nei vaikų turėti, neklausinėjo apie nėštumą, jei pati apie jį neprabildavau. O mano giminė... Mama su tetulėmis ir kaimynėmis gerokai man galvą išūžė.

Galbūt ir gero norėdama ragino vaikus gimdyti anksčiau, nežinau jų tikrųjų intencijų.

Bet jau būdavo net bėgti norisi iš kambario. Susėdam prie stalo, ir apie ką nori kalbėk – kaimiečių verdamą samanę, Havajuose išsiveržusį ugnikalnį, vis tiek išves paralelių apie gimdymą ir pažers priekaištų dėl šeimos pagausėjimo. 

Tikrai, kiek galima eskaluoti tokias temas? Tai tik dviejų žmonių reikalas. O kai jau bus jūsų, tai apie tai ir praneš.

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Archyvų nuotr.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder