Tai tikrai veikė: kodėl sovietmečiu žmonės masiškai dėdavo laikraščius į šaldytuvą

Laikraštis tarnavo ne tik kaip pakuotė, bet ir kaip savotiškas mikroklimato reguliatorius, gelbstintis brangius ir sunkiai gaunamus produktus.

Technologinis skurdas: kai šaldytuvas gadina maistą

Sovietinės gamybos šaldytuvai pasižymėjo primityvumu ir nepastovumu. Jie nesugebėjo užtikrinti stabilios temperatūros ar drėgmės kontrolės, todėl šaldytuvo vidus dažnai tapdavo chaotiška aplinka:

Drėgmės svyravimai: Esant drėgmės pertekliui, maistas žaibiškai apaugdavo pelėsiu, o šaldymo elementai pasidengdavo storais ledo luitais.

Išdžiūvimas: Kai oras tapdavo per sausas, duona virsdavo akmeniu, o švieži žalumynai per naktį tapdavo herbariumu.

Tokiomis sąlygomis laikraščiai tapo pigiu ir efektyviu sprendimu. Popierius veikė kaip kempinė – sugėrė drėgmės perteklių, o aplinkai išsausėjus, dalį jos atiduodavo atgal. 

Tai leido bent keliomis dienomis pratęsti produktų galiojimo laiką, o namų šeimininkėms tereikėdavo laiku pakeisti drėgnus lapus naujais.

Pakuočių deficitas ir laikraščio universalumas

Kita priežastis, kodėl laikraščiai masiškai keliaudavo į šaldytuvus, buvo visiškas pakavimo medžiagų trūkumas. 

Šiandien įprasti polietileniniai maišeliai tuomet buvo prabangos prekė. Juos žmonės ne išmesdavo, o kruopščiai plaudavo, džiovindavo ir naudodavo iki visiško susidėvėjimo.

Laikraštis, kainavęs vos kelias kapeikas ir pasiekiamas kiekvieniems namams, tapo universalia pakuote:

Produktų apsauga: Į popierių vyniodavo dešrą, sūrį ar duoną, kad šie neapdžiūtų ir nesupelytų.

Švara: Laikraščiais tiesdavo lentynas, kad nereikėtų gramdyti pridžiūvusio purvo ar skysčių nuo sugedusio maisto – pakakdavo tiesiog išmesti nešvarų popierių.

Tiesa, egzistavo ir tamsioji šio įpročio pusė. Nors žmonės stengėsi, kad spausdintas tekstas tiesiogiai nesiliestų su maistu, spaudos dažai tuo metu turėjo nuodingo švino. 

Tačiau deficito akivaizdoje baimė dėl sveikatos dažnai nusileisdavo pragmatiškam poreikiui išsaugoti produktus.

Kūrybiškumas iš bėdos

Laikraščiai šaldytuve yra puikus pavyzdys, kaip sovietinis žmogus buvo priverstas kompensuoti pramonės ir ekonomikos spragas savo išradingumu. 

Tai, kas šiandien atrodo kaip higienos normų pažeidimas ar senatviškas keistumas, iš tiesų buvo racionali reakcija į skurdžią aplinką. 

Šis ritualas primena laikus, kai net paprasčiausio maisto išsaugojimas reikalavo nuolatinio kūrybiškumo ir kovos su netobula buitine technika.

Šaltinis: Oboz.ua