Vaikinui pakirto kojas pamačius, ką darė su mylima mergina

Kiekvienas iš mūsų gyvenime patiriame tokią meilę, kad atrodo aplink viskas tuoj užsiliepsnos. Kada įvykiai ir veiksmai rutuliojasi žaibišku greičiu. Kada aistra ima viršų. Ir kaip nebūtų keista, tai, dažniausiai, įvyksta vasarą. 

Archyvų nuotr.

Vaikino širdį sudaužė merginos ir jo draugo poelgis, kai užtiko juos kartu. 123rf.com asociatyvioji nuotr.

Vieną tokių įvykių su netikėta pabaiga norėčiau papasakoti. Tebūnie jos vardas bus Marija.

Pradėjome bendrauti būdami jauni, kupini idiliškų minčių, drugelių pilve ir minčių, kad viskas tęsis iki dienų galo. Draugavome gražiai. Net ir dabar pažvelgus iš šios dienos perspektyvos.

Netrūko nieko: gėlių, mielų smulkmenų, saldainių ir šiaip visko, kas lydi įsimylėjusių žmonių gyvenimus. Intymesniame lygmenyje aš jos nespaudžiau, nes tai truputį nebrandus poelgis.

Bet štai po truputį artėjo tas momentas, kada mūsų santykiai pasiekė tą ribą, kai galima pavadinti romanu. Vasaros romanu.

Kadangi savaitgalį merginos tėvų neturėjo būti namie, susitarėme vieną vakarą praleisti pas ją. Jau tada pradėjau galvoti apie tą vakarą.

Žinoma, gašlių minčių neturėjau, bet, kaip sakoma, juk nieko negali žinoti. 

Išsirinkau viską, ką turėjau gražiausia apsirengti, nupirkau jos taip mėgstamų raudonų rožių, kokosinių saldainių ir išėjau.

Sutarėme, kad susitiksime pas ją vakare. Širdis spurdėjo, nes galvojau, kaip ir kas bus, o labiausiai džiaugiausi, kad galėsime pabūti dviese.

Vakaras atėjo nejučia. Ir štai aš prie jos durų. Įėjus į vidų pasitiko lėta muzika ir malonus smilkalų kvapas.

Grindys nusėtos rožių žiedlapiais. Pagalvojau, kaip malonu. Išgirdau balsus, bet pagalvojau, kad ji žiūri kažkokį filmą.

Ir tada pradariau duris į miegamąjį. Ir... Ir ten ji su mano geriausiu draugu lovoje.

Pakirto kojas.

Apie vidinį jausmą net neverta kalbėti. Jos veide įžvelgiau savotišką pašaipos ir keršto liepsnelę. Nors nuoširdžiai nesupratau už ką. Išėjau. Visam laikui. Ir iki šiol nežinau, kodėl viskas taip baigėsi.

Vasaros romanas, kuris tik liepsnojęs staiga užgeso.

Su draugu taip pat bendravimo jokio tiesiog nebeliko.

Kaip sakoma, tiltai buvo sudeginti, visi kontaktai griežtai nutraukti ir iki šiol, net ir jam norint, neatnaujinti. Net neketinu jų atnaujinti, nes viskas vyko už nugaros. 

O juk buvo galima pasikalbėti ir išsiaiškinti.

Nes jei tai truko ilgesnį laiką, jis tiesiog galėjo pasakyti, jog taip vyksta ir atsilaisvinti kelią sau.

Jis gal ir nebebūtų mano tikras draugas, bet būtų likęs garbingas vyras ir žmogus.

Archyvų nuotr.

Vaikino širdį sudaužė merginos ir jo draugo poelgis, kai užtiko juos kartu. 123rf.com asociatyvioji nuotr.

Sidebar placeholder