Laisvės trokštančiam „Lapinų“ gaujos lyderiui Laimonui Lapinskui-Lopui – dar vienas teismo kirtis: charakteris toks, kad negalima pasitikėti

(2)

Prieš 15 metų viena žiauriausių Vilniuje veikusių gaujų buvo vadinamoji „Lapinų“ gauja, kurios vienas iš vadeivų buvo neeilinė asmenybė – 20 metų kalėti turintis Laimonas Lapinskas, gavęs Lopo pravardę. 

Pastarasis vyras jau keletą metų bando anksčiau laiko išeiti į laisvę, tačiau vis nesėkmingai – atsakingos institucijos niekaip nesutinka, kad kalinys jau pasitaisė ir atsisako kriminalinės pasaulėžiūros, nėra pavojingas visuomenei.

Neseniai žinomas nusikaltėlis, už grotų sugebėjęs net sukurti šeimą ir susilaukti atžalų, sulaukė dar vieno teismo kirčio – Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino L. Lapinsko ir jo advokatės prašymo anksčiau laiko paleisti į laisvę, tad nuteistajam ir toliau teks skaičiuoti dienas už grotų.

Į laisvę kalinys turėtų išeiti jau netrukus – maždaug 2025 m. pradžioje.

Tačiau L. Lapinskas jau keletą metų atkakliai bando įtikinti tiek Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos įstaigos komisiją, tiek ir teismą, kad į laisvę galėtų būti paleistas ir anksčiau, kadangi per keliolika už grotų praleistų metų pasikeitė, pasitaisė, todėl nusipelnė tokios progos.

Nesupranta, kodėl nepaleidžia

Rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas atmetė jau eilinį L. Lapinsko ir jo atstovės prašymą išleisti į laisvę. Į teismą žinomas kalinys kreipėsi po to, kai praėjusios liepos pabaigoje neigiamo atsakymo sulaukė iš lygtinio paleidimo komisijos.

Tąkart komisija nusprendė, kad net ir po keliolikos metų, praleistų už grotų, išlieka bent vidutinė rizika, kad L. Lapinskas laisvėje pakartotinai nusikals ir smurtaus, o reikšmingų elgesio pokyčių, kurie leistų manyti, kad nusikaltėlis pasitaisė, nepastebėta.

Pasak į teismą besikreipusio kalinio ir advokatės, toks lygtinio paleidimo komisijos sprendimas – neteisingas ir turėtų būti panaikintas, o pats L. Lapinskas paleistas į laisvę, taikant intensyvią priežiūrą.

Skunde teismui teigiama, kad komisija ignoravo ir nutylėjo svarbias aplinkybes, be to, neteisingai nurodė ir traktavo atskirus faktus, apsiribojo tik formaliais motyvais ir nenagrinėjo klausimo iš esmės.

Pats L. Lapinskas skunde pateikiamas teigiamai – nurodoma, kad už grotų kalinys elgiasi motyvuotai, jau būdamas kalėjime susirgo sunkia ir nepagydoma liga, turi neįgalumą, tačiau yra sukūręs šeimą, turi vaikų, jo socialiniai ryšiai yra itin stiprūs, be to, L. Lapinskas dirba ir stengiasi atlyginti padarytą žalą.

Dar teks pasėdėti už grotų

Teismo vertinimu, formalus pagrindas paleisti žinomą nusikaltėlį į laisvę anksčiau laiko yra – L. Lapinskas jau atlikęs didžiąją bausmės dalį, be to, už grotų dalyvavo įvairiose programose, turinčiose padėti nuteistiesiems pasitaisyti ir resocializuotis.

Tačiau, to paties teismo vertinimu, kalinys įdėjo per mažai pastangų, akivaizdžių rezultatų nematyti, o ir L. Lapinsko charakteris toks, kad dar negalima visiškai juo pasitikėti.

Teismui užkliuvo tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stokojo motyvacijos dirbti administracijos siūlomus darbus, aiškindamas, kad nemato juose pridėtinės vertės bendruomenei ar sau asmeniškai, o taip pat ir būdamas nepatenkintas dėl prastų darbo sąlygų.

Kitas užkliuvęs dalykas – L. Lapinsko elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu: kalinys buvo 4 kartus skatintas ir 23 kartus baustas, tai esą rodo, kad L. Lapinsko nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir apribojimus išliko dviprasmiškos.

„Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas.

Taip pat iš asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos turi tiesiogines sąsajas su jo kriminaline patirtimi“, – taip pat rašoma teismo nutartyje.

Kitas teisme užkliuvęs dalykas – paties kalinio asmenybė, kuriai būdinga „itin aukšta savivertė, kuri palaikoma bei kompensuojama asmeninio statuso įtvirtinimo ir išlaikymo priemonėmis“.

Tiek teismo, tiek ir kalėjimo administracijos vertinimu, L. Lapinskas „stokoja objektyvaus savivaizdžio, šiuo metu trūkumų ar neigiamų savo asmenybės bruožų neįžvelgia, pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, todėl nesistengia gilintis į galimus sunkumus, nuteistojo asmenybėje galima pastebėti ir impulsyvumo bruožų, t. y. rizikingas elgesys, sujaudinimo, neapibrėžtumo poreikis, siekis išvengti savęs ir savo elgesio ribojimo“.

Kitaip sakant, karšta galva ir impulsyvumas – kelios iš priežasčių, kodėl žinomas nusikaltėlis vis dar už grotų.

Atėjo su fejerverkais, išėjo su antrankiais

2002–2003 m. Vilniuje ir jo apylinkėse veikusi Lapinų gauja buvo tarsi kriminalinio pasaulio kometa – gyvavo vos kelerius metus, tačiau per šiuos žibėjo ryškiai, garsėjo sunkiais ir įžūliais įvykdytais nusikaltimais.

Lapinai užsiėmė turto prievartavimu, savavaldžiavimu, o dideles pajamas jiems nešė narkotikų prekyba – išsinuomotuose butuose, garažuose nusikaltėliai laikė ir platino didelius kiekius įvairių narkotinių medžiagų – heroiną, kanapių dervą, metamfetaminą.

Kaip ir pridera rimtai grupuotei, lapinai buvo neteisėtai įgiję įvairių šaunamųjų ginklų, sprogiųjų medžiagų.

Svarbiausiu šios gaujos lyderiu preliminariai laikomas Justas Belousovas, turintis Lapino pravardę. Tačiau J. Belousovas nebuvo vienintelis nusikalstamo susivienijimo organizatorius – vienu iš gaujos vadeivų įvardijamas ir L. Lapinskas-Lopas.

Pats griežtą tvarką gaujoje įvedęs L. Lapinskas – gan įdomi asmenybė: fizine jėga, sportiniu sudėjimu pasižymėjęs vyras kitus gaujos narius kone kariškai muštravo, tarsi persižiūrėjęs animacinių filmų apie blogiukų gaujas.

Tačiau sutriuškinus „Lapinų“ grupuotę, smūgis suduotas ir jos vadeivai – 2005 m. L. Lapinskas buvo suimtas, o po trejų metų nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme.

Lopas buvo pripažintas kaltu dėl prekybos narkotikais, nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, neteisėto ginklų laikymo, turto prievartavimo, kankinimo ir kitų nusikaltimų.

Tarp „Lapinų“ gaujos įvykdytų nusikaltimų yra ir itin sunkių: nustatyta, kad L. Lapinsko vadovaujami gaujos nariai 2003 m. sausį miške prie kelio Vilnius–Ukmergė nužudė Vilių Bogačenką, o 2004 m. birželį miške šalia kelio Dūkštas–Kernavė, Širvintų rajone, susidorojo su Aleksejumi Naruševičiumi.

Pats gaujos vadeiva L. Lapinskas vėliau pagarsėjo dėl spalvingų, bet žiaurių nusikaltimų, tarp kurių – ir be rimtos priežasties naktiniame Vilniaus klube „Brodvėjus“ peiliu subadytas apsaugininkas, bandymas nušauti vieną vilnietį, tačiau visiškas apsijuokimas, kai auka buvo sumaišyta su kitu vyru.

Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad, švęsdamas savo gimtadienį, L. Lapinskas su draugais surengė egzekuciją tuometiniam Lietuvos policijos akademijos studentui.

Būsimasis pareigūnas buvo verčiamas gerti degtinę, vartoti narkotikus, persirengti moteriškais drabužiais ir šokti, o apie šešias valandas trukusi „šventė“ buvo filmuojama.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder