Antarktidos mįslė: po „anomalių“ struktūrų aptikimo dingo povandeninis robotas

Ką „Ran“ spėjo pamatyti?

Prieš prarandant ryšį, aparatas spėjo perduoti neįtikėtinai detalius duomenis, kurie verčia mokslininkus peržiūrėti esamus ledo tirpimo modelius. Po ledu aptiktos struktūros, kurios anksčiau nebuvo dokumentuotos:

Laiptinės terasos ir plato: Aptiktos centrinėje dalyje, rodančios tirpimą esant ramioms srovėms.

Lašo formos įdubimai: 20–300 metrų ilgio ir iki 50 metrų gylio „lašeliai“ ledo pagrinde, kurių kilmė siejama su besisukančiomis vandenyno srovėmis (Ekmano dinamika).

Gilių įtrūkimų tinklas: Kai kurie lūžiai, matomi palydovuose nuo 1990-ųjų, po ledu pasirodė esantys aktyvūs erozijos židiniai.

Kritinė zona: Dotsono ledynas

Dotsono ledynas Vakarų Antarktidoje yra viena sparčiausiai kintančių vietų planetoje. Nuo 2000-ųjų pradžios jis prarado beveik 390 gigatonų ledo. 

„Ran“ duomenys patvirtino, kad tirpimas vyksta itin nevienodai – kai kuriose vietose jis siekia net 15 metrų per metus, ypač ten, kur įsiterpia šiltos vandenyno srovės.

Kas nutiko aparatui?

Nors misija buvo vykdoma be įgulos, šio specializuoto aparato praradimas yra milžiniškas smūgis tarptautiniam projektui „International Thwaites Glacier Collaboration“.

Dingimo aplinkybės: „Ran“ turėjo nardyti 24 valandas, tačiau numatytu laiku nepasirodė.

Paieškos: Akustiniai signalai ir fizinės paieškos nedavė jokių rezultatų.

Versijos: Spėjama, kad robotas galėjo patirti techninį gedimą arba tiesiog įstrigti tarp sudėtingų, anksčiau nežinomų ledo darinių, kuriuos pats ir fiksavo.

Kodėl tai svarbu?

Nepaisant praradimo, 2022 m. surinkti duomenys išliko saugūs ir dabar padeda tiksliau prognozuoti pasaulinio vandenyno lygio kilimą. 

Nustatyta, kad Dotsono ledynas jau dabar prisidėjo prie maždaug 0,5 mm vandenyno lygio pakilimo.

Šaltinis: Indian Defence Review / Science Advances.