Gyvybės „didysis sprogimas“: fenomenas, kurį aiškina dešimtys teorijų, bet nė viena neįtikina

Nuostabu, kad per tokį trumpą laikotarpį gyvybė Žemėje patyrė didžiausią evoliucinį šuolį istorijoje. Faktas yra tas, kad iki kembrio sprogimo 3 mlrd. metų gyvybė Žemėje buvo daugiausia vienaląstė. 

Galbūt prieš pat kambrio sprogimą jau buvo ankstyvieji gyvūnai, panašūs į kempines ir medūzas, kurie vėliau išsivystė į kirminus, rašo Discover, cituodamas Stanfordo universiteto biochemiką Eriką Sperlingą.

Kembridžo periodo pabaigoje jau egzistavo gyvūnai su kojomis, žandikauliais, dantimis, primityviais stuburais ir sudėtingomis akimis. 

Sperlingas pabrėžia, kad visi šie gyvūnai ne tik išvystė savo anatominę struktūrą, bet ir sukūrė naujus judėjimo pasaulyje būdus.

„Jie statė šarvus ir skeletus iš įvairiausių biologinių medžiagų. Jie įsisavino įvairiausius gyvenimo būdus, gyveno nuosėdinėse uolienose, kilo į paviršių ir plaukiojo vandens sluoksniuose. Tai buvo ne tik įvairovės sprogimas, bet ir ekologinis sprogimas“, – sako ekspertas.

Dauguma kembrio periodo gyvūnų buvo gana maži. Tuo metu gigantais buvo laikomi Anomalocaris – nariuotakojai, kurių ilgis siekė nuo 60 cm iki 1 metro.

Per ilgus tyrimų metus mokslininkai daug sužinojo apie kembrio periodą iš paleontologinės kronikos, tačiau iki šiol lieka nežinomos šio sprogimo priežastys.

„Yra maždaug tiek pat hipotezių apie kembrio sprogimo priežastis, kiek yra tyrimų sričių. Tai vienas iš tų įvykių, kai kiekvienas, atrodo, mato atsakymą savo tyrimų srityje, tarsi turėdamas plaktuką, o viskas aplink atrodo kaip vinys“, – aiškina Sperlingas.

Pagal labiausiai paplitusią hipotezę, staigus deguonies lygio padidėjimas tapo tuo pačiu impulsu naujos gyvybės vystymuisi. Tuo pačiu metu, įrodymų apie tokį didžiulį deguonies lygio padidėjimą Žemėje yra gana mažai.

Sperlingas ir jo komanda mano, kad galbūt tokio deguonies šuolio ir nereikėjo. Tuo metu dauguma gyvūnų gyveno sekliuose vandenyse, kur vėjas ir bangos prisotindavo vandenį deguonimi, bet dideliuose gyliuose šis lygis nesikeitė. 

Net nežymus deguonies lygio padidėjimas galėjo būti pakankamas, kad sukeltų rimtus ekologinius pokyčius.