Ji slenka ir keičia formą: mokslininkai padarė svarbų atradimą apie didžiausią pasaulio salą

Per pastaruosius dešimtmečius tirpstantys ledai iš esmės pakeitė salos pusiausvyrą – jie išstūmė žemę į išorę ir paskatino jos pakilimą. Dėl šio proceso Grenlandija nuolat juda. 

Per pastaruosius 20 metų sala pasislinko į šiaurės vakarus maždaug 2 centimetrais per metus.

Ledynai keičia salos formą

Mokslininkai paaiškina, kad šie pokyčiai prasidėjo dar po paskutinio ledynmečio piko, maždaug prieš 20 tūkst. metų. 

Kai storas ledo sluoksnis ėmė tirpti, sumažėjo spaudimas sausumai. Dėl to tektoninės plokštės ir gilesni uolienų sluoksniai ėmė deformuotis, o pati sala – kilti ir trauktis.

„Apskritai tai reiškia, kad Grenlandija tampa šiek tiek mažesnė, tačiau ateityje šis procesas gali pasikeisti dėl greitesnio tirpimo, kurį stebime dabar“, – aiškina tyrimo vadovas, Danijos technikos universiteto ir NASA reaktyvinės varomosios jėgos laboratorijos podoktorantūros tyrėjas Danjalas Longfosas Bergas.

Grenlandija kyla ir traukiasi vienu metu

Pasak mokslininko, tirpstantis ledas išstumia salą į išorę, todėl ji kyla, tačiau tuo pat metu kai kurios vietos patiria priešingą poveikį – suspaudimą. 

Šis dvilypis judėjimas lemia, kad skirtingose Grenlandijos dalyse fiksuojami net priešingi procesai.

Siekiant tiksliai įvertinti pokyčius, tyrėjų komanda išanalizavo 58 GPS stočių, įrengtų aplink salos pakraščius, duomenis. Prietaisai fiksavo net menkiausius žemės pakilimo, pasislinkimo ar deformacijos pokyčius. 

Tai leido mokslininkams itin tiksliai išmatuoti salos judėjimą.

Neįprasti procesai po ledo skydu

Tai ne pirmas kartas, kai Grenlandijoje užfiksuojami unikalūs gamtos reiškiniai. 

Anksčiau mokslininkai aptiko, kad po storu ledo skydu slypi tirpstančio vandens ežerai. Jie gali sukelti stiprius geizerius, kurie „prasiveržia“ iki paviršiaus ir pasiekia vandenyną.

Pasak tyrimo bendraautorės Jade Bowling, šie požeminiai ledynų ežerai yra santykinai naujas atradimas. „Dar tik pradedame suprasti, kaip šis vanduo elgiasi ir kokį poveikį jis daro visai salos sistemai“, – teigė mokslininkė.

Išvada

Grenlandijos judėjimas – ne tik įdomus geologinis reiškinys. Jis leidžia geriau suprasti, kaip klimato kaita ir ledo tirpimas veikia mūsų planetos paviršių. 

Pasak ekspertų, šie pokyčiai gali turėti ilgalaikių pasekmių – nuo jūros lygio svyravimų iki žemės plutos deformacijų visame šiauriniame pusrutulyje.