Kinai sugalvojo, kaip aprūpinti vandeniu žmonių kolonijas Mėnulyje

Svajonė sukurti nuolatinę bazę Mėnulyje jau seniai įkvepia mokslininkus visame pasaulyje. Tačiau pagrindinė kliūtis – didelės reikalingų išteklių transportavimo iš Žemės išlaidos. Būtent todėl mokslininkai aktyviai ieško būdų, kaip užtikrinti būsimiems astronautams viską, ko jiems reikės, tiesiogiai Mėnulyje. 

Kinijos mokslininkai pareiškė, kad yra arti sprendimo, kaip aprūpinti Mėnulio bazę vandeniu – vienu iš pagrindinių išteklių, kurio reikia dideliais kiekiais.

Neseniai chemikų ir inžinierių komanda, vadovaujama Lu Vano iš Kinijos universiteto Honkonge, pasiūlė naują technologiją, kuri gali tapti tikru proveržiu. 

Jiems pavyko sukurti kompaktišką įrenginį, veikiantį saulės energija ir galintį išgauti deguonį, vandenilį ir anglies monoksidą iš regolito (Mėnulio „dirvožemio“) ir anglies dioksido – be sudėtingos įrangos ar išorinių žaliavų šaltinių.

Įrenginio veikimo principas pagrįstas regolito kaitinimu saulės energija iki temperatūros, kurioje jo sudėtyje esantis vanduo pereina į garų būseną. 

Mineraluose esanti ir dulkių dalelėse adsorbuota vanduo tampa prieinamas cheminėms reakcijoms. Prie jo pridedamas CO₂, kuris realiomis sąlygomis gali būti gaunamas iš pačių kosmoso gyventojų – jį galima gauti iš žmonių iškvepiamo oro.

Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka ilmenitas (FeTiO₃) – mineralas, turintis daug geležies ir titano.

Jis gali veiksmingai pagreitinti reakcijas saulės spindulių veikiamas, be papildomų reagentų.

Rezultatas – susidaro trys naudingos medžiagos:

  • deguonis – kvėpavimui;
  • vandenilis – kaip energijos šaltinis;
  • anglies monoksidas – komponentas degalų gamybai.

Įrenginys jau buvo išbandytas su realiais mėnulio dirvožemio pavyzdžiais, kuriuos 2020 m. pristatė misija „Chang'e-5“. Taip pat buvo naudojami žemės analogai, kurie savo sudėtimi ir struktūra panašūs į regolitą.

Nors dabartinė įrenginio versija yra tik demonstracinis pavyzdys, kuris kol kas negali patenkinti visos kolonijos poreikių, mokslininkai tai laiko svarbiu žingsniu į priekį. 

Juk ši technologija naudoja prieinamą energiją, veikia sąlygomis, artimomis realioms, ir nereikalauja brangių medžiagų importo iš Žemės.

Tyrimo detalės paskelbtos žurnale „Joule“.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder