Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, parodė, kad meteorų fragmentai, rasti mėginiuose, turi mineralų, susijusių su vandeniu.
Tai patvirtina teoriją, kad prieš milijardus metų asteroidai galėjo atnešti vandenį ir organines medžiagas į jauną Žemę.
Zondas „Chang'e-6“ tapo pirmuoju aparatu, surinkusiu mėginius iš Mėnulio namatomosios pusės. Jis nusileido Pietų ašigalio-Eitkeno baseine – viename iš seniausių ir giliausių Mėnulio kraterių.
Kinijos mokslų akademijos mokslininkai išanalizavo apie penkis tūkstančius Mėnulio dirvožemio dalelių ir aptiko septynias, savo sudėtimi identiškas retoms CI chondritams.
Šie meteorai turi iki 20 % hidratuotų mineralų, todėl yra labiausiai „vandeningi“ iš visų žinomų.
Fragmentai turi ypatingą poriforinę struktūrą – olivino kristalai yra apsupti stiklo pavidalo mase, o tai rodo greitą lydymą susidūrimo metu. Izotopinė analizė parodė, kad dalelės nepriklauso nei Mėnuliui, nei Žemei, o yra kosminės kilmės.
Mokslininkai daro prielaidą, kad tokie asteroidai kaip Ryugu ir Bennu galėjo atnešti į Žemę vandenį ir medžiagas, kurios tapo gyvybės atsiradimo pagrindu.
Tyrimas tęsiasi – specialistai tikisi tiksliau suprasti, kokie procesai paskatino vandens susidarymą mūsų planetoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą