Klimato bomba Atlante: mokslininkai įspėja apie mirtinai pavojingą virsmą

Kaip rašo „Daily Galaxy“, ši sistema, žinoma kaip Šiaurės Atlanto subpoliarinė cirkuliacija, atlieka tylų, bet svarbų vaidmenį, perkelia šilumą iš tropikų į šiaurę.

Pasak leidinio, dauguma žmonių apie tai nemąsto, bet be šio gamtinio variklio žiemos tokiuose miestuose kaip Londonas ar Niujorkas galėtų tapti panašios į tas, kurios būna daug toliau į šiaurę.

Įdomu, kad įspėjamieji signalai buvo gauti ne iš palydovų ar meteorologinių stočių, o iš jūros moliuskų metinių žiedų, kurie yra palaidoti giliai po jūros dugnu.

Leidinys paaiškina, kad šios ilgai gyvenančios rūšys, pavyzdžiui, vandenyninis kvahogas, ant savo kiautų palieka metines juostas, panašias į medžių metinius žiedus, kurios fiksuoja aplinkinio vandenyno chemines savybes.

Tirdami šiuos juostinius sluoksnius, Ekseterio universiteto mokslininkai sugebėjo atkurti šimtus metų trukusius vandenyno sąlygų pokyčius. 

Tai, ką jie atrado, sukėlė jiems nerimą.

Konkrečiai, jie pastebėjo du aiškius destabilizacijos laikotarpius šioje vandenynų srovių sistemoje per pastaruosius 150 metų: pirmasis įvyko iki 1920-ųjų, o antrasis prasidėjo XX a. viduryje ir tęsiasi iki šiol.

„Duomenys pateikia „nepriklausomus įrodymus, kad Šiaurės Atlanto vandenynas prarado stabilumą“, ir sistema dabar gali būti pakeliui į kritinės ribos peržengimą“, – teigė tyrimo vadovė dr. Beatrice Arellano Nava.

Leidinys priduria, kad mokslininkė nežino, kada tai gali įvykti, bet, jos teigimu, trajektorija kelia didelį susirūpinimą.

Straipsnyje teigiama, kad 1300-ųjų pradžioje Europa įžengė į daugelį amžių trukusį atšalimo laikotarpį, žinomą kaip Mažasis ledynmetis. 

Nors vidutinė temperatūra nukrito tik keliais laipsniais Celsijaus, pasekmės buvo dramatiškos. Pavyzdžiui, užšalo upės, buvo prasti derliai, atšiaurios žiemos tapo norma.

Remiantis naujais tyrimais, tokia atšalimo tendencija gali pasikartoti, ypač jei sūkurinis srautas toliau blogės.

Tačiau toks scenarijus nebus panašus į tą istorinį laikotarpį, nes dabar atmosfera yra šiltesnė ir chaotiškesnė. Tuo pačiu metu, kaip paaiškinama publikacijoje, gali sustiprėti šaltieji laikotarpiai, pasikeisti kritulių režimas ir pakilti jūros lygis palei JAV pakrantę.

Be to, net ir be visiško žlugimo, žymus šios cirkuliacijos sulėtėjimas gali pakeisti klimatą visame šiauriniame pusrutulyje.

Leidinys pažymi, kad pats sūkurys yra tik dalis didesnio mechanizmo: Atlanto meridionalinės cirkuliacijos, arba AMOC. Ši globali sistema, dažnai lyginama su milžiniška konvejerių juosta, traukia šiltą vandenį nuo pusiaujo į šiaurę, kur jis atšąla, nusileidžia ir tada grįžta į pietus giliai po paviršiumi.

Teigiama, kad šis subtilus balansas yra spaudžiamas. Ledų tirpimas Grenlandijoje ir Arktyje sukelia regiono užtvindymą gėlu vandeniu, dėl ko sutrinka nugrimzdimo procesas, susijęs su vandens tankiu. Mažesnis druskos kiekis reiškia lengvesnį vandenį, o lengvesnis vanduo reiškia, kad srovė su didesniu pastangų kiekiu toliau juda.

Leidinys priduria, kad, pasak daktarės Navos, toks pokytis tikriausiai sumažins šilumos srautą į šiaurę, „sukeldamas klimato pokyčių grandinę“. 

Ji neatmeta galimybės, kad „dažniau vyks ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, stipresni sezoniniai kontrastai Europoje ir pokyčiai pasauliniuose kritulių modeliuose“. 

Tai reiškia, kad nė vienas regionas negalės to išvengti.

Leidinyje paaiškinama, kad vandenynai, žinoma, neužšals per vieną naktį, bet koncepcija, kuria grindžiamas šis Holivudo trileris, taip pat nėra gryna fantastika.

Leidinys pažymi, kad jei dabartinė sistema toliau grius, tai gali susilpninti platesnę AMOK ir sukelti grandininę reakciją visame pasaulyje, nuo žemės ūkio sezonų sutrikdymo iki stipresnių audrų ir nenuspėjamų ekstremalių oro reiškinių.

Šaltinis: unian.net