Kodėl iš gabių vaikų retai išauga sėkmingi suaugusieji: mokslininkai nustatė priežastį

Vaikų auklėjimas – sudėtinga mokslo sritis, kuriai, deja, dauguma tėvų nėra pasirengę. Dažnai būtent tėvų klaidos lemia prarastas jų vaikų galimybes. Būtent tai dažniausiai nutinka su mažaisiais stebukladariais, kurie labai retai suaugę tampa genijais, rašo Scitech Daily.

Neseniai mokslininkų grupė paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie kelia abejonių dėl nusistovėjusio požiūrio į gabių vaikų ugdymą. Mokslininkai išsiaiškino, kad ankstyvas sėkmingų vaikų specializavimasis vienoje srityje nėra geriausias būdas formuoti sėkmingą asmenybę.

Komanda, vadovaujama Kaiserslautern-Landau universiteto sporto mokslų profesoriaus Arne Güllicho, pirmą kartą sistemingai išanalizavo, kaip formuojasi aukšti pasiekimai įvairiose srityse – nuo mokslo ir klasikinės muzikos iki šachmatų ir sporto. 

Tyrėjai pakartotinai apdoroję didelius duomenų masyvus iš ankstesnių darbų, ištyrė 34 839 sėkmingų suaugusiųjų iš viso pasaulio, tarp kurių buvo Nobelio premijos laureatai, olimpinių medalių laimėtojai, žymiausi šachmatininkai ir kompozitoriai, vystymosi trajektorijas.

Dešimtmečius buvo manoma, kad kelias į elitinius rezultatus prasideda nuo ankstyvo išskirtinių gebėjimų atpažinimo ir tolesnės siauros specializacijos nuo vaikystės. 

Būtent tuo buvo grindžiama dauguma talentų ugdymo programų. Tačiau nauji duomenys rodo kitokį vaizdą.

Remiantis tyrimo rezultatais, vaikai, kurie anksti pasiekia geriausių rezultatų, retai tampa tais, kurie pasiekia aukščiausią lygį suaugus. 

Priešingai, būsimos žvaigždės paprastai vystėsi palaipsniui, nebuvo savo amžiaus grupės lyderiai ir vaikystėje neapsiribojo viena veiklos sritimi. 

Jie išbandė save įvairiose disciplinose – keliose sporto šakose, muzikos žanruose, mokomosiose disciplinose ar profesinėse srityse.

Tyrėjai siūlo keletą paaiškinimų tokiam dėsningumui. 

Pirma, plati patirtis padidina galimybes rasti discipliną, kuri geriausiai atitinka individualius gebėjimus. 

Antra, mokymasis įvairiose srityse formuoja „mokymosi kapitalą“ – bendrą gebėjimą efektyviai mokytis. 

Trečia, ankstyvos siauros specializacijos nebuvimas sumažina išsekimo, traumų ir motyvacijos praradimo riziką.

Autoriai pažymi, kad šios išvados yra svarbios tėvams, pedagogams ir politikams.

„Duomenys rodo, kad nereikia per anksti specializuotis tik vienoje disciplinoje. 

Skatinkite jaunimą ir suteikite jiems galimybių užsiimti įvairiomis interesų sritimis. Ir skatinkite juos dviejose ar trijose disciplinose“, – pažymi G. Güllich.

unian.net

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder