Marsas

Marse aptiktas vienas iš įtikinamiausių galimos senovinės gyvybės požymių

NASA marsaeigis „Perseverance“ Marso uolienose aptiko sudėtingus organinius anglies junginius, o tai tapo dar vienu svarbiu atradimu ieškant senovės gyvybės pėdsakų Raudonojoje planetoje, rašo „Interesting Engineering“.

Kalbama apie tai, kad mokslininkai identifikavo dideles anglies turinčias molekules dviejuose dumblingų uolienų mėginiuose, paimtuose „Ezero“ krateryje – regione, kuriame, kaip manoma, prieš milijardus metų buvo ežeras.

Mokslininkai tai vadina vienu iš įtikinamiausių organinės medžiagos buvimo įrodymų, kada nors aptiktų šiame krateryje. Būtent dėl to NASA pasirinko „Ezerą“ kaip roverio nusileidimo vietą: mokslininkai spėjo, kad čia galėjo išlikti tolimame praeityje gyvybei tinkamos aplinkos požymiai.

Tuo pačiu metu tyrėjai pabrėžia, kad naujasis atradimas nėra įrodymas, jog Marse egzistavo gyvybė. 

Tačiau sudėtingų anglies junginių buvimas nuosėdinėse uolienose žymiai sustiprina argumentus, pasisakančius už tolesnius tyrimus.

Tyrėjai pažymėjo, kad jei ankstyvajame Marse buvo sąlygos, panašios į tas, kurios vyravo jaunoje Žemėje, tuomet jo senosiose uolienose taip pat galima tikėtis rasti panašių organinių junginių.

Tokių medžiagų aptikimas padeda nustatyti, ar už Žemės ribų buvo ingredientų ir sąlygų, būtinų gyvybės atsiradimui. Marse anglies turinti medžiaga aptikta dumblingose uolienose Braito-Andželo regione, kuris susijęs su senovine Neretva-Valiso upės vaga. Kadaise ši upė nešė vandenį būtent į Ezero kraterį.

Ryšys su ankstesniu atradimu

Naujasis atradimas buvo padarytas praėjus mažiau nei metams po to, kai „Perseverance“ ištyrė akmenį, pavadintą „Cheyava Falls“. Mokslininkai jį pavadino vienu iš įdomiausių mėginių, kada nors surinktų Marse.

Nuosėdinių uolienų viduje tyrėjai aptiko neįprastas struktūras, neoficialiai pavadintas „leopardinėmis dėmėmis“. Tokios formos gali susidaryti dėl įvairių geologinių procesų.

Kai kuriems iš jų reikalingos itin aukštos temperatūros arba labai rūgštinė aplinka. Tačiau mokslininkai nemano, kad tokios sąlygos egzistavo toje vietoje, kur susiformavo ši uoliena. 

Tuo pačiu metu panašios struktūros gali susidaryti ir dėl biologinės veiklos, todėl šis mėginys yra ypač perspektyvus tolesniems tyrimams.

Nors šių formavimų kilmė kol kas lieka nežinoma, daugelis tyrėjų laiko „Cheyava Falls“ vienu iš labiausiai tikėtinų kandidatų į potencialų biosignatūrų mėginį tarp visų Marse rastų.

Didelio kiekio organinės anglies aptikimas gretimuose uolienų sluoksniuose tik sustiprina šio regiono mokslinę vertę.

Šaltinis: unian.net

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder